Bet pradėkime nuo pradžių. Dabar galioja tokia tvarka: gydymo įstaigos draudžia savo civilinę atsakomybę, kad atsitikus draudiminiam įvykiui, tai yra, pacientui patyrus žalą dėl gydytojo kaltės, draudimo įstaiga teismo sprendimu ją padengtų. Sistema veikia jau septynerius metus, įsivažiavo gana lėtai.
Pradžioje rinkoje buvo tik viena draudimo įmonė, kuri siūlė tokios civilinės atsakomybės draudimą. Dabar jau yra konkurencija – draudimą galima pasirinkti net iš 5 draudimo įmonių. Dėl to labai sumažėjo draudimo įmokos. Kol kas bėda išlieka ilgi teismai. Bet užuot sutrumpinus šį procesą, užsimota radikaliai – jokių teismų, jokio draudimo. Nuo šiol žalos atlyginimu pacientams rūpinsis jo didenybė biurokratas ir jos ekscelencija Tarnyba.
Užuot sutrumpinus šį procesą, užsimota radikaliai – jokių teismų, jokio draudimo. Nuo šiol žalos atlyginimu pacientams rūpinsis jo didenybė biurokratas ir jos ekscelencija Tarnyba.
Siūloma reforma supakuota į gražią retoriką ir iš pirmo žvilgsnio atrodo labai patraukli pacientui, gydytojui ir gydymo įstaigai.
Mat siūlomoje naujojoje sistemoje nebeliktų daktaro kaltės elemento. Pakaktų žalos sveikatai. Pavyzdžiui, šlubuoji po kojos operacijos – pirmyn su prašymu į Tarnybą. Šios pasamdyti sveikatos ekspertai įvertins žalą, o Tarnybos biurokratai paskirs išmoką.
Daktaras nebus „tampomas“ po teismus, o pacientas gautus pinigėlius paskirs reabilitacijai. Toks tad nupieštas idiliškas vaizdelis. O dabar pamodeliuokime labiau tikėtiną realią situaciją.
Atkeliauja pacientas į Tarnybą. Tokių besikreipiančių bus tūkstančiai, nes gi nieko nekainuoja, o gal pavyks išmoką gauti. Kai išmokų prašo tūkstančiai, įmanomos tik dvi alternatyvos. Arba gaus daugelis, bet labai po mažai, arba gaus tik vienetai. Abu variantai kažin ar tenkins pacientų lūkesčius.
Kadangi reformos tikslas – padėti kuo didesniam pacientų ratui, tikėtina – gaus daugelis po nedidelę išmoką. Kokia ten už juos reabilitacija? Gal geriau už tuos pinigėlius advokatą pasisamdyti – juk žala tai jau pripažinta. Gal verta dabar ir teisme pasibylinėti, ir iš gydymo įstaigos didesnę sumelę prisiteisti? Juk pusė darbo jau nuveikta Tarnyboje.
Ir bus tada, kaip visada, nors norėta kaip geriau. Įžvalgi gydymo įstaiga vis viena draus savo civilinę atsakomybę – savanoriškai, ir jau brangiau. Ir vietoj vienos normalios sistemos veiks dvi, abi šleivos kreivos. Laiminga naujoje sistemoje bus tik J.E. Tarnyba.
Kadangi ji vykdys kilnią misiją, jai reikės dar daugiau patalpų, dar daugiau etatų ir dar daugiau lėšų žalai atlyginti. Pirmiesiems metams planuojama 5,5 mln. eurų. Bet juk ši sniego gniūžtė netruks į visą besmegenį pavirsti! O tada yra pagrindas ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas pakelti – juk naujas išlaidų straipsnis atsirado.
Dabar galiojančią žalos pacientams atlyginimo tvarką galima tobulinti. Bet kam griauti draudimo elementais pagrįstą, įsivažiavusią sistemą ir keisti ją valdiška biurokratine – taip ir neaišku. Seimo keliai nežinomi, ir sveiko proto frontą kol kas laiko Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė. O turėtų laikyti visi – ir pacientai, ir medikai, ir gydymo įstaigos. Nes reforma naudinga ne jiems. Reforma skirta J.E. Tarnybai.
Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras perskaitytas per LRT radiją
