Pirmininkavimui ruoštasi ilgai, ši užduotis buvo tarp dabartinės Vyriausybės veiklos prioritetų. Pirmininkavimui bus išleista 214 mln. litų, už kuriuos bus surengta apie 300 darbinių renginių, o Lietuvą aplankys apie 30 tūkst. svečių.
Lietuvos pirmininkavimo metu bus baigtos derybos dėl 2014–2020 metų ES biudžeto. Pirmininkavimo prioritetai yra trys – tai bankų ir finansų sistemos stabilumas, visų pirma kuriant Bankų sąjungą; ekonomikos augimas, skatinant energetinę integraciją bei mažinant jaunimo nedarbą; santykių su Rytų partneriais gerinimas.
Taip pat kaip nesureikšminame ir neplojame katučių Seimo ar Vyriausybės posėdžiams, taip valdiškų, tegu ir aukščiausio lygio, renginių gausa – pernelyg toli nuo žmogaus kasdienybės.
Bene labiausiai pirmininkavimu gali džiaugtis tie, kurie betarpiškai teiks paslaugas renginių dalyviams. Tai – viešbučiai, restoranai, kavinės, automobilių, transporto įmonės, saugos tarnybos, suvenyrų ir kanceliarinių priemonių gamintojai ir pardavėjai, renginių organizatoriai, asmenys, prisidedantys prie proceso aptarnavimo ir koordinavimo.
Kitiems verslams, o ypač paprastam piliečiui, pats pirmininkavimas – anoks įvykis. Taip pat kaip nesureikšminame ir neplojame katučių Seimo ar Vyriausybės posėdžiams, taip valdiškų, tegu ir aukščiausio lygio, renginių gausa – pernelyg toli nuo žmogaus kasdienybės.
Kai kas gal pasidžiaugs sutvarkyta viena kita gatve, atnaujintais gėlynais ar paslėptais sugriuvusiais fontanais, o kitas kaip tik priešingai – pasipiktins, kad valdžia labiau stengiasi užtikrinti Europos šalių ministrų nei paprasto žmogaus komfortą.
O jis gali būti sutrikdytas. Ką reiškia vien gatvių blokavimas, kai jomis vyksta svarbios delegacijos. Sustok žmogau, valdžia važiuoja! Lyg tai kelias būtų valdžios, o ne viešoji nuosavybė, ir prioritetas naudotis keliu pirmumo tvarka būtų suteiktas visuotiniu referendumu. Kas suskaičiuos užsienio svečius, kurie negalės rasti viešbučio, nes šie dabar aptarnauja tik valdžią. Arba žmones, kuris turės apsisukti ties mėgstamos kavinės durimis, nes ši priklausys Europai.
Nauda piliečiui vis dėlto bus, tik daugiau nemateriali. Kadangi visą pusmetį žiniasklaidos dėmesys suksis apie pirmininkavimą, žmonės galės iš arčiau susipažinti su europinėmis aktualijomis, kurioms dėmesys lig šiol buvo palyginus mažas.
Visa tai tikrai nereiškia, kad neturime pirmininkauti. Tačiau į pirmininkavimą reikia žvelgti kaip į privalomą duoklę Sąjungos reikalams, kaip į darbą ir pareigą, kurią būtina atlikti kuo geriau. Stebint valstybės politikų retoriką apie šį „istorinį įvykį“, susidaro įspūdis, kad ruošiamasi vos ne Lietuvos ekonomikos gelbėjimo projektui arba neregėtai šventei.
Sukurtas logotipas, atvirukas, pašto ženklas, dovanos dalyviams, lyg vienu metu vyktų visų jų gimtadienis. Įsivaizduokite, kiek tokių „vertybių“ po to dulka ministrų kabinetuose! O kiek laukia iškilmingų ceremonijų – atidarymo, įpusėjimo, uždarymo. O juk pirmininkavimas vyksta nuolat.
Prieš tai vyko Airijoje, po to vyks Graikijoje.
Tai – darbo rutina, eilinis įvykis. Kaip kiekvienos Seimo sesijos pradžia nežymima fejerverkais, taip ir ES Tarybos veikla yra tik tęstinis darbas, o ne proga du kartus į metus švęsti biurokratų darbą.
Šlovinkime žmones, kurie valdžios išlaikymui skiria milijardus – tik tokio padėkos renginio darbotvarkėje nėra.
Komentaras skaitytas per LRT radiją.
