Dar šiuos du dalykus vienija nuobodumas. Nuobodų krepšininkų žmonų interviu skaidrina nenuobodžios nuotraukos. Į rinkimus dėmesį atkreipti sunkiau, todėl kai kurie kandidatai tiesiog džiūgauja dėl antrojo Prezidentų rinkimų turo, tikro masalo rinkėjams ateiti prie balsadėžių.
Taigi, sekmadienį gausime partijų meniu. Nuo oranžines gerberas dalijusio Liberalų sąjūdžio iki partijų dešimtuką užbaigiančios Socialdemokratų partijos, Lietuvos raudonosios rožės.
Turbūt yra žmonių, kuriems rinkimuose apsispręsti labai lengva. Stebiu Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso pergales, ir galvoju, kad lenkai su rusais nuėjo simplicus vulgaris keliu – balsuoti pagal tautybę. Turbūt lengva apsispręsti tiems, kurie simpatizuoja konkrečiam politikui, nes šis, pavyzdžiui, žemietis. Turbūt paprasta ir tiems, kurie renkasi pagal kurios nors partijos kurį nors seną, bet jiems svarbų nuopelną arba deklaruojamą ideologiją.
Sveiko proto balsą „prieš“ turbūt visų laikų kvailiausią įstatymą atidavė vos 5 parlamentarai, niekaip nepriskiriami „sveiko proto“ stovyklai.
Kitiems gi – grynas vargas! Miltonas Friedmanas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas, pasakė, kad viena didžiausių klaidų yra vertinti politikų sprendimus ir programas pagal jų ketinimus, o ne pagal rezultatus. Tai štai, rezultatų revizija varo į neviltį.
Balsuodama už dešiniuosius tikiuosi, kad išrinkti politikai atsilygins už balsą „sveiko proto pergalėmis“, ir netingiu patikrinti, ar tikrai.
Nesenas realybės testas įvyko Seime balsuojant dėl vadinamojo žemės įsigijimo „saugiklių“ įstatymo. Liberalų sąjūdis – 1 už, 1 - susilaikė, konservatoriai – visi dalyvavę 18 – už. Sveiko proto balsą „prieš“ turbūt visų laikų kvailiausią įstatymą atidavė vos 5 parlamentarai, niekaip nepriskiriami „sveiko proto“ stovyklai, tarp jų – Petras Gražulis, Naglis Puteikis.
Arba štai dar naujesnis atvejis – Maisto įstatymo pakeitimas, draudžiantis parduoti energetinius gėrimus asmenims iki 18 metų – sveiko proto balso Seime nebuvo nei vieno!
Savo programoje Liberalų sąjūdis sako „ne“ naujiems mokesčiams ES lygiu. Tą patį sakė ir renkami į Seimą, bet po to be jokių vidinių dramų palaikė ir PVM didinimą, ir nekilnojamojo turto mokestį gyventojams, ir pervedimų į privačius pensijų fondus karpymą. Dešiniųjų sveiko proto pergalių tikrai buvo, pavyzdžiui, aukštojo mokslo reforma, bet kam tie nuolatiniai nesveiko proto protrūkiai?
Galvoju, kad rezultatų revizija į neviltį turėtų varyti ir balsuojančius už raudonąją rožę. Valiutų valdyba, privatus pensijų kaupimas, mokesčių mažinimas – tai vis socialdemokratų vadovaujamų vyriausybių reformos, labai tinkančios prie veido dešiniesiems. Kai tokia painiava, viskas paaiškinama sėkme vadovauti per ekonomikos pakilimą. Nors kaip matome, ir pakilimo metu ne visada sveikas protas nugali.
Oranžinės gerberos nuo raudonų rožių darželyje skiriasi labiau nei dešinės-kairės politikai savo veiksmuose. Politikų idėjų ir darbų nuoseklumo, vienok, niekas ir nežadėjo. Jei balsuotume aklai, įdomu, ar daug būtų skirtumų?
Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras perskaitytas per Lietuvos radiją
