Nelankstus darbo kodeksas? Darbdavys ir darbuotojas tyliai jį apeis. Nėra darbo Lietuvoje? Rasime Airijoje ar Norvegijoje. Brangūsdegalai? Atsivešime iš Baltarusijos.
„Lankstumu“ su žmonėmis konkuruoja Lietuvos ekonominės politikos formuotojai. Ir tai pasireiškia ne vien plepalais, kai premjeras TV studijoje per 5 minutes pasako du prieštaringus teiginius, kad galėjome skolintis daugiau ir kad Lietuvai skola yra per sunki našta. „Lankstumą“ politikai sprendimais demonstruoja tose srityse, kur jau įgyvendintos rinkos reformos, ir kur didesnė vertybė būtų stabilumas, nuoseklumas ir tęstinumas.
Lietuvos švietimo sistemoje, kuria naudojasi apie pusė milijono Lietuvos moksleivių ir studentų, ketinama panaikinti tai, kas joje buvo sukurta geriausio. Tai – studento teisę rinktis, mokyklų konkurenciją dėl mokinių bei mokesčių mokėtojų lėšų taupymą. Kaip kokiu sovietmečiu, kalbama apie valstybinius užsakymus aukštosioms mokykloms, visų pirma, žinoma, valstybinėms. Kitas logiškas žingsnis šiame kelyje būtų ir centralizuotas „paskyrimas“ į konkrečią darbo vietą. Čia estafetę perima sveikatos apsaugos ministras, užsimojęs jaunuosius medikus tolygiai paskirstyti po Lietuvą. Jis taip pat sieks paskirstyti ir pacientus, po apylinkes, po ligonines. O kad tai įgyvendintum, visai ne pro šalį būtų ir Plano komitetą atkurti.
Lietuvos švietimo sistemoje, kuria naudojasi apie pusė milijono Lietuvos moksleivių ir studentų, ketinama panaikinti tai, kas joje buvo sukurta geriausio.
Užuot pasidžiaugus, kad mokinio krepšelis leidžia pagal objektyvius kriterijus optimizuoti mokyklų tinką, poįstatyminiai teisės aktai keičiami taip, kad mokyklų skaičius nesikeistų. Teigiama, kad nuo uždarymo bus „išsaugota“ apie 120–150 mokyklų, tarsi jos ir būtų galutinis bendrojo lavinimo tikslas ar gyvūnas iš Raudonosios knygos.
Internete rasite Lietuvos mokyklų žemėlapį, kuriame pateikiama informacija apie mokyklos mokinių ir mokytojų skaičių, vienam mokiniui tenkantį plotą, palyginimus su savivaldybės, šalies vidurkiu ir kitą įdomią statistiką. Kokia tai iškalbinga kelionė po Lietuvos mokyklas! Rasite tokių pagrindinių mokyklų, kuriose mokėsi vos 22 mokiniai, dirbo 6 mokytojai ir dar 4 darbuotojai! Tokia mokykla kainuoja santykinai brangiau, bet premjeras pasakė, niekai tie 60 milijonų litų valstybės mastu, bus rasti. O aš galvoju, kad vis tik ne niekai. Sutaupius šias lėšas būtų galima panaikinti kokius 2-3 mokesčius. Pasirinkite – aplinkos teršimo, gamtos išteklių, naftos ir dujų, nekilnojamojo turto, cukraus, konsulinį, žyminį ar loterijų. Ir jei valstybė rankiojasi iš atskirų mokesčių po kelis milijonus, tai gal ir jai šie milijonai – ne tokie jau ir niekai?
Taigi, milijonai bus rasti, ir ne kur kitur, o mokesčių mokėtojų kišenėse. Pelnytai koneveikusi buvusią valdžią už sujauktą mokesčių sistemą, dabartinė koalicija ruošiasi pasielgti panašiai. Jau konstruojami spąstai investuotojams į vertybinius popierius, pensijų kaupimą ir nekilnojamąjį turtą.
Tik toks ekonominės politikos lankstumas yra niekam tikęs. Jis negelbsti viešųjų finansų, nepanaikina eilių gydymo įstaigose ir nedidina švietimo kokybės. Jis netikęs dėl to, kad neskirtas prisitaikyti prie pakitusių sąlygų ir laikmečio dvasios, o siekia žmones pritaikyti prie politikų užgaidų.
Šis R.Vainienės komentaras perskaitytas per Lietuvos radiją
