Rūta Vainienė: Valstybinės žemės „žemiškos“ istorijos

Ach ta žemė, žemėlė, nuo amžių senųjų ji kelia aistras, konfliktus ir net karus. Ir šiais laikais nedaug kas tepasikeitė. Kur žemė – problema beveik garantuota. Ar svarstytume žemės pardavimo klausimą užsieniečiams, ar eilinio žemės prichvatizavimo atvejus savivaldybėse. Bet nereikia nei pardavimo, pakanka pakedenti valstybinės žemės nuomos reikalus, ir vėl gilūs atodūsiai – na nejaugi ir čia – istorijų kalnai?
Rūta Vainienė
Rūta Vainienė / Asmeninio albumo nuotr.

Štai, neseniai sužinojome, kad Palangos miesto savivaldybė patvirtino valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatas viešbučiui, kuriame „visiškai atsitiktinai“ ir dar, pasirodo, nemokamai atostogavo naujasis premjeras. Ką ten Palangos, istorijas galima sekti ir apie aukščiausią vietą savivaldybių indekse užėmusią Vilniaus miesto savivaldybę.

Vilniaus miesto savivaldybėje valstybinę žemę nuomojasi beveik dešimt tūkstančių fizinių ir juridinių asmenų. Dalis jų, apie 40 procentų šiais metais mokėdami valstybinės žemės nuomos mokestį turėjo žagtelėti. Mat žemės nuomos mokestis skirtingiems mokesčių mokėtojams pakilo beveik tris kartus, o kai kam – daugiau nei penkis, o kai kam – ir dar daugiau.

Kodėl vienoje savivaldybėje žemės nuomai galioja du mokestiniai režimai, čia jau klausimas iš didžiosios K.

Taip atsitiko todėl, kad Vilniaus miesto savivaldybė padidino valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą nuo 0,15 iki 0,4 procentų, garažų bendrijoms panaikino taikytą lengvatą, o daliai mokesčių mokėtojų dar didėjo ir žemės vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis.

O tai kur čia istorija, klausite? Istorija tame, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą Vilniaus miesto savivaldybė pakėlė ne visiems. Padidino tik kai kuriems. Padidino tiems 40-čiai procentų mokesčių mokėtojų, kurie sutartis su Žemės tarnyba sudarė arba keitė po 2009 metų. Likusieji valstybinės žemės nuomininkai po senovei moka nepakeistą, nepakeltą tarifą nuo nepakeistos žemės kainos. Ir štai jums du identiški kaimyniniai sklypai: ta pati – valstybinė – žemė ir kelis kartus besiskiriantis valstybinės žemės nuomos mokestis.

Kad valstybinės žemės nuomos mokestis skiriasi atskirose savivaldybėse, ar atskirose savivaldybės teritorijose, yra logiška ir suprantama. Juk valstybinės žemės nuomos mokestis yra tarsi žemės nuomos kaina. Bet kodėl vienoje savivaldybėje žemės nuomai galioja du mokestiniai režimai, čia jau klausimas iš didžiosios K.

Geriausia Lietuvos savivaldybė, kurią valdo liberalai, kurie yra už vienodas sąlygas visiems mokesčių mokėtojams ir kurie skelbiasi esą prieš mokesčių didinimą, ima ir kelis kartus pakelia valstybinės žemės nuomos mokestį, bet tik daliai valstybinės žemės nuomininkų.

Na ir kas gali paneigti galimybę, kad sprendimas kelti mokestį ne visiems buvo priimtas prieš tai gerai primatavus, kam mokestis pakils, o kam liks nepakeistas? Vilniaus savivaldybė atvėrinėja informacinius failus visuomenei. Informacija, apie tai, kiek už valstybinės žemės arą sumoka kuris nuomininkas, būtų labai įdomi. O ir pačiai savivaldybei gana naudinga, kad pamatytų, kaip „lygiai ir vienodai“ traktuoja mokesčių mokėtojus.

Peržvelgus naujosios Vyriausybės programą, net sunku patikėti, bet valstiečiai ir žalieji šioje srityje nenumatė nieko! Panašu, kad žodžiai “žemė” ir “skandalas” dar kurį laiką vaikščios kartu.

Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras perskaitytas per LRT radiją

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis