Studentų priėmimo 2016 metais duomenys rodo, kad į bakalauro studijų apskaitos, ekonomikos, finansų, rinkodaros, vadybos, verslo ir žmonių išteklių vadybos krypčių programas KTU Ekonomikos ir verslo fakultete (EVF) priimti 267 studentai (7 programose).
Priimtųjų į tų pačių krypčių bakalauro studijas kituose Kauno universitetuose buvo mažiau: VDU – 171 studentas (5 programose), ASU – 166 (5 programose), LSU – 15 (1 programoje). Priimtųjų į KTU valstybės finansuojamas vietas vidutiniai konkursiniai balai buvo aukščiausi.
Skaičių kalba nemeluoja
Imkime konkrečius duomenis ir palyginkime, o ne iš pavadinimo „Kauno technologijos universitetas“ išskyrę žodį „technologijos“, darykime išvadą, jog socialinių, humanitarinių mokslų šioje aukštojoje mokykloje nėra ar nereikia.
Remiantis LR Švietimo ir mokslo ministerijos pateikiamais duomenimis („Investicijų į aukštojo mokslo sistemą žemėlapis“), vertinant mokslo veiklą pagal mokslo ir studijų kokybę universitetuose atspindinčius kriterijus, KTU, surinkęs 19 balų, išlieka lyderiu Kaune, šiek tiek lenkdamas LSMU (18) ir gerokai lenkdamas VDU (8,5), ASU (4), LSU (3,25).
Kyla klausimas, apie kokį šių krypčių (ekonomikos ir verslo) studijų palyginamumą ir (ne)reikalingumą galime kalbėti, jeigu vykdomoje mokslinėje veikloje ir plačiame ekonomikos ir verslo studijų segmente stojančiųjų į KTU skaičiai yra gerokai didesni, o ir į valstybės finansuojamas vietas įstojusiųjų vidurkiai (pavyzdžiui, Marketingo, Ekonomikos, Finansų studijos) – taip pat didesni?
Galbūt tai galėtų būti vertinamaisiais kriterijais konstruktyviai diskusijai, palyginimui, pasirinkimui?
Tai lyg ir verčia raginti: imkime konkrečius duomenis ir palyginkime, o ne iš pavadinimo „Kauno technologijos universitetas“ išskyrę žodį „technologijos“, darykime išvadą, jog socialinių, humanitarinių mokslų šioje aukštojoje mokykloje nėra ar nereikia.
Užsitarnavo darbdavių pasitikėjimą
Populiariausia socialinių mokslų krypties bakalauro studijų programa KTU – Finansai, jau keletą pastarųjų metų patenka į stojamiausiųjų penketuką visame Universitete. Tai reiškia rinkos pasitikėjimą, užsitarnautą gerą vardą ir puikius atsiliepimus.
2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metais į KTU Finansų bakalauro ir magistrantūros studijas priimta po kiek daugiau nei 80 studentų. Tuo tarpu VDU siūlomoje Verslo finansų studijų programoje – atitinkamai 12 ir 34, taigi vidutiniškai – 23.
Universitetas į darbo rinką išleidžia ne tik gerus, bet ir gerai apmokamus specialistus.
2017 m. žurnalo „Reitingai“ duomenimis, geriausiai rinkodaros specialistus parengiančia bakalauro studijų programa Lietuvos universitetuose pripažintos KTU Marketingo studijos.
„Investors forum“ skyrė KTU ekonomikos bakalauro studijų programai šiemet skyrė „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklą, reiškiantį, kad ji atitinka užsienio investuotojų poreikius. Toks įvertinimas buvo suteiktas vienintelei studijų programai socialinių mokslų srityje Lietuvoje.
Šių studijų programų dėka KTU yra lyderiaujanti aukštoji mokykla, ruošiant Finansų, Vadybos, Apskaitos, Žmonių išteklių vadybos darbuotojus.
Universitetas į darbo rinką išleidžia ne tik gerus, bet ir gerai apmokamus specialistus. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) prieš keletą metų atlikto tyrimo, kiek uždirba atskirų studijų programų absolventai, rezultatai rodo, kad, lyginant su kitomis studijų programomis Kaune, baigusiųjų KTU įsidarbinamumas – didesnis. Daugelyje pozicijų KTU absolventai taip pat gauna ir didesnį atlygį.
1/3 studijuoja „minkštuosius“ mokslus
Pripažinkime labai paprastą faktą ir neklaidinkime visuomenės: KTU turi kokybiškus socialinius ir humanitarinius mokslus. Sudėjus dviejų fakultetų – Ekonomikos ir verslo bei Socialinių, humanitarinių mokslų menų – studentų skaičių, gautume beveik trečdalį viso technologijos universiteto studentų.
Ką tai parodo? Kad beveik trečioji dalis KTU studentų, t.y., apie 3 tūkst., čia mokosi būtent taip vadinamų „minkštųjų“ mokslų (bendras KTU studentų skaičius siekia apie 10,3 tūkst.).
Vos 2 iš 9 KTU fakultetų studentų skaičius yra artimas beveik pusei viso atskiro VDU studentų skaičiaus, kuris šiai dienai siekia apie 7 tūkst. Palyginimui, Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) bendras studentų skaičius siekia apie 4,7 tūkst., Lietuvos sporto universitete (LSU) – 1,9 tūkst.
KTU Ekonomikos ir verslo fakultete šiuo metu studijuoja apie 2 tūkst., o Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete – apie 1 tūkst. studentų.
Kai viešojoje erdvėje pasigirsta pasisakymai apie tai, kad Kaune susikūrus naujam universitetui, 60-70 proc. studijų sudarytų vien technologijos mokslai, sunku nepaprieštarauti tokiems pamąstymams. Atsižvelgiant į 2016 m. faktinius rezultatus, studijų programų populiarumą, tokia statistika paprasčiausiai nėra galima.
Užsienio universitetai – užuot atskyrę, integruoja
Nesutinku ir su kita viešai deklaruojama nuomone Lietuvoje, kad socialinius, humanitarinius mokslus reiktų atskirti nuo technologijos mokslų.
Nesutinku ir su kita viešai deklaruojama nuomone Lietuvoje, kad socialinius, humanitarinius mokslus reiktų atskirti nuo technologijos mokslų. Šie mokslai, kaip ir fiziniai, turi būti tarpdisciplininiai, turintys ryšį su verslu, išlaikantys stiprią tarptautiškumo dimensiją,.
Atskirų mokslų studijų gryninimo universitetuose šalininkams, siūlyčiau įvertinti užsienio praktikas, ten veikiančius technologijos universitetus, pripažinti kad mokslo vystymosi tendencijos XXI amžiuje kelia kitokius iššūkius nei praėjusiame amžiuje.
Lyderiaujančiuose pasaulio technologijos mokslų ir inžinerijos universitetuose, tokiuose kaip Masačiusetso technologijos institutas, Stanfordo, Kembridžo, Oksfordo universitetai, Šveicarijos federalinis technologijų institutas Ciuriche ir daugelyje kitų, taip pat yra išplėtotos ir integruotos socialinių bei humanitarinių mokslų krypties studijos.
KTU tikslas – parengti žmogų XXI amžiaus iššūkiams, kurie sąlygoti technologijų vystymosi įtakos, globalizacijos ir daugybės kitų veiksnių.
Neseniai KTU viešėjęs JAV bendrovės „Bloomberg“ vyriausias ekonomistas išsakė mintį, jog taip, kaip vystosi pasaulis ir ekonomika, šalia socialinių mokslų studijų privaloma diegti tiksliųjų mokslų dalykus, pavyzdžiui, informatiką, programavimą. Ne kaip alternatyvas, bet kaip privalomas disciplinas, nes dabartinis specialistas be tarpdiscipliniškumo, stipraus skaitmeninio, technologinio pagrindo, sunkiai įsivaizduojamas.
Jei neras, ko ieško, Lietuvoje – išvažiuos
Grįžtant prie pradinio klausimo, kas būtų, jeigu KTU iš tiesų atsisakytų socialinių ir humanitarinių mokslų krypčių studijų, tiek Kaunas, tiek ir visa valstybė prarastų gabiausius studentus. Nerasdami geriausiai įvertintų studijų programų, galinčių atpažinti ir atskleisti jų turimą potencialą, šie jaunuoliai tikriausiai pradėtų tokių studijų ieškoti Vilniuje ar užsienyje.
Darbo rinka galimai netektų tūkstančių specialistų, gebančių dirbti su tarpdisciplininiais projektais, tarptautinėse komandose, technologijos mokslų studentai netektų šiandienos pasaulyje taip reikalingų minkštųjų (angl. soft) kompetencijų, būtų ignoruojamos rinkos tendencijos.
Prof. Rytis Krušinskas yra KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų katedros vedėjas
