Šarūnas Andriukaitis-Sutkus: Gerai sutemperuotas Vyriausybės represijų klavyras

Dabartinės situacijos palyginimas su 2020 rudeniu – 2021 žiema

Ar jau praėjome piką? Kokios situacijos galime tikėtis žiemą? Kada ‚užlūš“ poliklinikos ir ligoninės, o vaikus vėl išsiųs mokytis iš namų? Ir ar išgyvens smulkusis verslas dar vieną, kad ir neskiepytųjų, karantiną? Tokie ir panašūs klausimai sukasi ne vieno galvose. Vyriausybės brukamas naratyvas žinomas – viruso Delta atmaina „dar pavojingesnė“, o jai suvaldyti reikia dar didesnių represijų, nei jau esame turėję. Tačiau nepaisant visų taikomų priemonių ir pasiektos imunizacijos, turime tiek pat užsikrėtimų 1 mln. gyventojų, kiek pernai gruodį bei, deja, labai mažą santykinį mirčių sumažėjimą.

Statistikos departamento nuotr./Mirčių nuo COVID-19 gretutinis 2-osios ir 4-osios bangų palyginimas

Statistikos departamento nuotr./Mirčių pasiskirstymas pagal amžių

Tad kodėl eilinį kartą vėluojama su viruso plitimo stabdymo sprendimais? Bei ką duos siūlomos naujos represijos įvairioms gyventojų grupėms? Ir kodėl buvo visais kanalais transliuojamas naratyvas, kad pasiskiepijęs yra „saugus“ ir jam jokie ribojimai negalios, nors dar liepos mėnesį Britų medicinos žurnale išspausdinta preliminari studija parodė, kad delta atmainos atveju užsikrėtę vakcinuoti asmenys turi praktiškai tokį patį viruso užkrato potencialą (angl. viral load) kaip ir nevakcinuoti?

Ar yra geriau už Lietuvą besitvarkančių šalių?

Per visą pandemiją spaudoje tendencingai daug girdime apie šalis, kuriose yra blogiau, nei pas mus. Arba šalis, kur tuoj bus įvestos dar griežtesnės represijos prieš populiaciją, nei jau turime mes. Bet kaip gi yra šalyse, kurios tvarkosi geriau, nei mes?

Skirtingai nuo tiesinių ekstrapoliacijų gerbėjo Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, esu savo srities praktikas, todėl itin mėgstu lyginamąją analizę. Kitaip nei mano paminėtas „ekspertas“, daug metų rizikos analizėje praktiškai taikau kertinius rodiklių apibrėžtumo ir palyginamumo principus. Juk negalima lyginti bananų su apelsinais, ką taip mėgstama daryti mūsų žiniasklaidoje. Ir nors mano parinktos šalys yra skirtingos, palyginami santykiniai rodikliai yra visiškai vienodi.

„OurWorldInData“ duom./Gretutinis pasirinktų šalių COVID-19 atvejų ir mirčių 1 mln. gyventojų palyginimas

Indiją prie analizės pridėjau kaip pavyzdį šalies, kuri nieko nevaldė, ir kuriai trūko visko. Pasaulio spauda birželį buvo užtvindyta tuoj tuoj šią šalį ištiksiančios katastrofos antraštėmis su viena už kitą baisesnėmis nuotraukomis. Tačiau kitos dvi šalys lietuviui yra gerai pažįstamos, ir klimato bei populiacijos sudėtimi mažai kuo nuo mūsų skiriasi. Išskyrus, aišku, pandemijos valdymo priemones, skiepijimosi strategijos įgyvendinimą bei susirgusiųjų gydymą. Kaip čia yra, kad tiek nieko nevaldžiusioje Indijoje, tiek be nelygybių pasų ir idiotiškų ribojimų gyvenančiose JK ir Švedijoje epidemiologinė ir ypač mirčių situacija yra daug geresnės, nei Lietuvoje?

„OurWorldInData“ duom./Gretutinis pasirinktų šalių COVID-19 atvejų ir mirčių 1 mln. gyventojų palyginimas

Atsakymas yra lentelėje žemiau. Jokia paslaptis, kad pagrindinis veiksnys – pagyvenusios populiacijos procentas ir jos imunizacijos lygis. Kad skaitytojui nekiltų klausimų – naudoju vakcinacijos lygį. Tikrosios imunizacijos, t.y., kiek realiai yra persirgusių ir skiepytų asmenų, duomenų neturi nei viena valstybė. Jei Indija 4-osios bangos dar nesulaukė (ir greičiausiai nesulauks, nebent ateitų nauja – mirtingesnė – viruso mutacija, kas labai mažai tikėtina), tai JK ir Švedija jas jau pergyveno, ir su daug mažesniais nuostoliais, nei mes. JK turi daug viruso atvejų, Švedija – beveik neturi. Taip yra dėl skirtingos testavimo strategijos – švedai nebetestuoja besimptomių atvejų. Tačiau svarbiausias dalykas – mirtingumas nuo viruso – abiejose valstybėse krito keliolika ar net keliasdešimt kartų. Bet pas mus jis mažesnis tik mažiau nei dukart.

Gretutinis pasirinktų šalių populiacijos ir imunizacijos palyginimas 4-osios bangos pradžioje pagal amžiaus grupes.

Išvada viena – užsikrečia ir miršta visur ta pati amžiaus ir rizikos grupė – senjorai virš 60 metų, kurių absoliuti dauguma – neimunizuota su įvairiomis gretutinėmis ligomis. Kadangi Indijoje jų palyginti mažai, tai ir mirčių skaičius 1 mln. gyventojų yra mažas. O mes turime neabejotinai seniausią ir greičiausiai ligočiausią populiaciją iš lyginamų šalių, kur 60+ metų kategorijoje šiandien tepasiskiepiję tik kiek daugiau nei 7 iš 10. Tai kodėl visa tai žinodama mūsų valdžia siūlo „neskiepytųjų“ karantiną visiems bei aktyviai stumia skiepus ir galimybių pasus vaikams?

Ar šios bangos pikas jau praeityje, ir ar bus pensininkų karantinas?

Grįžkime prie straipsnio pradžioje minėtos 2-osios ir 4-osios bangų analizės. Labiausiai tikėtinas paaiškinimas, kodėl turime tiek pat atveju, kaip pernai, yra paprastas – būtent vakcinuoti žmonės kalti dėl tokio didelio atvejų kiekio. Pagal dabartinę statistiką, apie trečdalis užkrato atvejų yra tarp vakcinuotos populiacijos, ir jų dalis stabiliai auga. Bėda ta, kad padėdama sumažinti simptomus ir palengvinanti ligos eigą, vakcina sukuria kitą problemą – nejaučiantys simptomų užsikrėtę asmenys jaučiasi sveiki, nesitiria bei taip platina virusą visiems kitiems. Kadangi jie nesitiria – į statistiką nepatenka. Ir negalime šių asmenų kaltinti – juk valdžia visą vasarą jiems kartojo, kad jie yra „saugūs“.

Tokiu būdu turime paankstintą sezoninę viruso bangą, kuri akivaizdžiai persirito per piką. Labai mažai tikėtina, kad šiemet pamatysime didesnius skaičius. Tolesni galimi scenarijai yra du: 1) turėsime kažką panašaus, kaip JK, su pabangavimais žemesniame lygyje; 2) nusileisime gana staigiai, kaip ir buvo 2-osios bangos atveju. Kita didesnė banga, tikėtina, vėl kils pavasarį, kaip kad buvo šiemet. Ir tam jokios papildomos valdžios svarstomos įvesti priemonės ženklios įtakos jau neturės, nebent būtų vėl nuspręsta grįžti prie šalies lokdauno.

Tačiau toks paaiškinimas netinka taip ilgai kurptam naratyvui apie vakcinų saugumą bei, anot sveikatos apsaugos ministro, „gerai sutemperuoto klavyro“ principu veikiantį pandemijos valdymo planą. Lygiai kaip ir visais požiūriais nepasiteisinusį ir neveikiantį galimybių pasą. O naujos svarstomos represijos – tai desperatiškas bandymas apeiti pagrindinę problemą – nesiskiepijančius senjorus. Juk ten – gausus konservatorių elektorato būrys, o pritaikyti kokius nors ribojimus tik jiems tolygu visiškai politinei pasitikėjimą ir populiarumą praradusios Vyriausybės savižudybei.

Šitų naujų represijų kulminacija – galimybių pasas vaikams.

Šitų naujų represijų kulminacija – galimybių pasas vaikams. Vaikų užklasinę veiklą teroristų sprogdintojų veiklai prilyginęs ministras Dulkys apskritai pademonstravo, kad jis nuo valdžios yra tiek apdujęs, kad nebesugeba susigaudyti net elementariose rizikose. Aš pats nesu antivakseris, ir mano vaikai skiepyti visomis tradicinėmis gerai ištirtomis vakcinomis nuo daug pavojingesnių jiems ligų. Tokių kaip tymai, kurie vaikams tūkstančius kartų labiau pavojingi, nei COVID-19. Ir net jei mes paskiepysime visus be išimties vaikus, tai nuo sunkios ligos eigos (bet ne nuo mirties) apsaugosime 20 vaikų per visą Lietuvą!

Tuo tarpu galiojančio galimybių paso reikalavimo gauti pensijai ar kitokiai išmokai senjorams įvedimas nebūtinai turi būti diskriminacinis. Juk ją gautų tiek pasiskiepiję, tiek persirgę, tiek ir nesiskiepijantys, bet testo rezultatą pateikę senjorai. Tiek antikūnų, tiek kiti testai senjorams būtų visiškai kompensuojami bei atliekami jiems patogioje vietoje. Jeigu mums tikrai svarbios gyvybės – neturėtumėm gailėti lėšų senjorų tyrimams. Taip nesiskiepijančius galbūt padrąsintume labiau pasidomėti vakcinacijos privalumais, o likusius – geriau sekti savo imunitetą bei valdyti su tuo susijusias rizikas.

Pabaigoje pridursiu, kad puikiai suprantu savo pasiūlymo neatitikimą Konstitucijai, Žmogaus teisių konvencijai bei kitiems teisės dokumentams. Tačiau šito politinio absurdo teatro akivaizdoje, mano supratimu, tai yra vienintelis galimai pateisinamas veikimo būdas žmonėms, kurie geba valdyti tik viena įrankį – bizūną. Nes kitų įrankių jie išties niekada ir neieškojo, o dabar jų ieškoti jau tiesiog per vėlu.

Šarūnas Andriukaitis-Sutkus yra nepriklausomas rizikos analitikas