Viena komanda – gyventojai, savivaldybė ir atliekų tvarkytojai
Siekiant suprasti dabarties iššūkius atliekų tvarkymo sistemoje, kontekstui svarbūs ir įvykę pokyčiai. Prieš penketą metų keitėsi Europos Sąjungos (ES) reglamentai, apibrėžiantys surinktų atliekų nuosavybę. Anksčiau teršėjas – žmogus ar verslas – perduodavo aktyvioje veikloje ar buityje susikaupusias atliekas tvarkytojui, kurios po perdavimo momento tapdavo atliekų tvarkytojo nuosavybe bei užduotimi, kaip jas toliau iki galo sutvarkyti: deginti, perdirbti, vežti į sąvartyną ir pan.
Tikriausiai ne paslaptis, kad galvojant apie viešąsias paslaugas kartais dėmesys sutelkiamas ties paskutine eilute finansinėje ataskaitoje, bet ar visada – ties sistemos efektyvumu?
Šiandien mes matome visiškai kitokį vaizdą. Kai Lietuvos Respublikos Seimas papildė savivaldos įstatymą ir galutinai įtvirtino savivaldybių pareigą rūpintis jų teritorijoje susidarančiomis atliekomis bei tuo sukūrė nuosavybės į atliekas sampratą. Vėliau mūsų šalyje įstatymais buvo nustatyta rinkliava, kurią šiandien moka visi nekilnojamojo turto savininkai. Įsigalėjus tokiai tvarkai išaugo ir vartotojų poreikiai. Šiandien visi norime, kad paslauga, už kurią mokame, būtų kokybiška: atliekos surenkamos laiku ir tvarkingai, užtikrinta patogi infrastruktūra. Vertinant tendencijas ne ką mažiau svarbūs tampa ekologiški, gamtai draugiški sprendimai, efektyvumas.
Vis dėlto, siekiant kokybiškos atliekų išvežimo paslaugos reikia nepamiršti, kad ši sistema – nuolatinis bendradarbiavimas tarp vežėjų, savivaldybės ir gyventojų. Gyventojai savo ruožtu turi tinkamai paruošti atliekas – teisingai išrūšiuoti, išlankstyti didelio tūrio pakuotes saugant vietą konteineriuose, rūpintis, kad šalia nesiformuotų nelegalūs sąvartynai. Tuo tarpu atliekų tvarkytojai turi užtikrinti paslaugą – laiku ir kokybiškai išvežti atliekas, informuoti ir palaikyti ryšius su gyventojais, esant susitarimams pasirūpinti ir infrastruktūra, reaguoti į kintančius poreikius. Štai savivaldybės atsakomybių srityje – sistemos finansavimo užtikrinimas, tinkamos ir apgalvotos investicijos į pusiau požeminių konteinerių, didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūrą, vežėjų atranką ir kontrolę, rūpestis gyventojų edukacija apie galiojančias atliekų tvarkymo taisykles, pagalba ištikus problemoms.
Sėkmės paslaptis – nuoseklume
Kalbant apie atliekų tvarkymą tiek mažuose miesteliuose, tiek ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, visų pirma, yra svarbus nuoseklumas. Nuolat akcentuojami sistemos pokyčiai, inovacijos, modernūs sprendimai ir, galiausiai, efektyvumas yra pasiekiami kantriai ir detaliai tobulinant kiekvieną atliekų sistemos dėlionės detalę.
Tikriausiai ne paslaptis, kad galvojant apie viešąsias paslaugas kartais dėmesys sutelkiamas ties paskutine eilute finansinėje ataskaitoje, bet ar visada – ties sistemos efektyvumu? Žinoma, visiems įkandama atliekų tvarkymo paslaugos kaina yra svarbu, tačiau didžiausias iššūkis yra suderinti ir išlaikyti balansą tarp kainos ir kokybės. Būtent į šį balansą atsiremia ir nuoseklumas savivaldybių koridoriuose. Net ir vykstant natūraliai kaitai – rinkimams, pokyčiams įvairiuose administracijos lygiuose – reikia siekti pastovumo atliekų tvarkymo sistemoje. Tiek naujos idėjos, tiek technologijos ir net vis atsinaujinančios atliekų tvarkymo taisyklės dažnai gali kelti nepatogumų, visų pirma, gyventojams. Taip pat ir atliekų tvarkytojams, pačioms savivaldybėms.
Išmanūs sprendimai kuria efektyvumą ir naudą, bet vis dėlto šiandien technologijų gausa gali nustelbti racionalumą.
Galiausiai, nuoseklumas yra svarbus tikriems ir apčiuopiamiems ilgalaikiams pokyčiams. Nuolat koreguojant taisykles, kaitaliojant technologijas, rūšiavimo principus bei rūšiavimui skiriamus konteinerius ir net tokius paprastus dalykus kaip grafikus, užkertamas kelias naujų gyventojų įpročių formavimui. Pastarieji taip pat yra kertinė sudedamoji dalis, siekiant veiksmingos ir efektyvios atliekų tvarkymo sistemos.
„WOW" faktorius – patrauklus, bet ar reikalingas?
Tiesa, kokybiškai paslaugai būtinos ir technologijos. Šiandien ne tik mums įprastinėse gamybos pramonės ar skaitmeninių sprendimų rinkose technologijos juda į priekį. Atliekų tvarkymo sistemoje taip pat taikomi išmanūs sprendimai – nuo technologijų iki vadybos bei administravimo. Pavyzdžiui, konteineriuose įmontuojami išmanūs jutikliai stebintys tūrį, renkantys informaciją apie intensyvumą, automobiliai vis mažiau taršūs, tylesni. Gyventojai gali naudotis išmaniosiomis programėlėmis, stebėti grafikus ir naujausius pokyčius.
Išmanūs sprendimai kuria efektyvumą ir naudą, bet vis dėlto šiandien technologijų gausa gali nustelbti racionalumą. Būtent todėl vienas svarbiausių faktorių atliekų tvarkyme – nepamiršti technologijų ir vis judėti pirmyn, bet ir nesiekti žmonių stebinti išmaniu sprendimu, kuris tik atrodys gražiai, bet neteiks realios naudos. Tokie sprendimai yra ne tik neefektyvūs, bet ir kuria kainos – kokybės santykio disbalansą. Technologijos yra brangios, todėl svarbiausia jas diegti atsakingai.
Pavyzdžiui, jeigu tikslas – požeminių buitinių konteinerių aikštelių įrengimas, reikia atsakyti į klausimus, ar jos neatims automobilių stovėjimo vietų, kas kels gyventojų nepasitenkinimą, kad reikia ne tik konteinerių, bet ir išgrįsti aikštelę, keisti maišus. Tai tik pavyzdys, tačiau bet kokiu atveju reikia įsivertinti ir ekonominį naudingumą, atsipirkimo laiką, naujo sprendimo priežiūrą ir realų kuriamą pokytį gyventojams. Technologijos yra svarbu tiek, kiek sugebame jas įdarbinti visų mūsų gerovei pasiekti – efektyviau, pigiau, ekologiškiau, saugiau. Ir jei bent vienas rodiklis nėra išpildomas, vertėtų įsivertinti, ar šiuo sprendimu tiesiog nesivaikoma populiarumo.
Saulius Budrevičius yra „Ecoservice" generalinis direktorius.
