Ir tai lemia ne tik vilnietiškus atlyginimus mokanti IT prekių gamintoja „Teltonika“, kuri jau dabar sukūrusi apie 220 darbo vietų, o apie 2026 metus jų skaičių planuojanti padidinti iki 500, bet ir viduriniosios kartos grįžimas į Molėtų apylinkes. Visą šį rajono atsijauninimo procesą pagreitina ir bene šimtas iš emigracijos grįžusių šeimų.
Jų apsisprendimas aiškus – arba Didžiojoje Britanijoje likti ilgam, arba grįžti ir „pyplius“ vesti į lietuviškas padines mokyklas. Ne ką mažiau svarbu, kad tėvai iš užsienio „atsigabena“ ir vakarietišką verslumą.
Visa tai pavirsta į naujus šokolado liejimo cechus šalia Alantos, naujus restoranus Dubingiuose ar tailandietiškų patiekalų degustavimo sales šalia Molėtų. Pagaliau, šalia didžiosios Vilniaus–Utenos „betonkės“ kryžkelės pakvimpa ir žuvies rūkyklų skanėstais.
Užčiuopę šią atsinaujinimo bangą nekilnojamo turto plėtotojai į rinką „išmeta“ 50 butų. Ir tai logiška – nebūtina galvotrūkščiais keltis į atokias sodybas, kai pačiuose Molėtuose yra 3 ežerai ir gal 20 maudyklų.
Akivaizdus visų šių pokyčių veidrodis – Molėtų baseinas, į kurį savaitgaliais ir penktadienio vakarą reikia vykti pasiskambinus – vietų tiesiog nebūna. Atvykėliai saunoje netuščiažodžiauja – Molėtuose tikrai gerai.
Visa tai verčia nesustoti – daugiau aukštesnės klasės kultūros, daugiau restoranų, dar daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Kažkas Molėtus jau bando tituluoti ežeringomis Turniškėmis. Mums tų snobizmo apraiškų nesinori.
