Prieš 15 metų Pasaulio energetikos taryba perspėjo, kad energetikoje būtina vadovautis ilgalaikiais sprendimais ir energetikos strategija negali būti keičiama kiekvieną kartą pasikeitus politiniam vėjui. Tai reiškia, kad energetika neturi tapti politinių partijų įkaite, siekiant rinkėjų balsų.
Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, konservatoriams triukšmingai laimėjus Lietuvos Seimo rinkimus po socialdemokratų valdymo, prof. Povilas Gylys paskelbė apie mūsų politikoje įsigalinčią švytuoklės taisyklę. Įžvalga pasitvirtino. Tačiau gaila, kad švytuokle „kairėn – dešinėn“ , grįždama į vieną ar kitą pusę, kaip dalgis, šluoja viską, kas išdygo ir užaugo. Gal vis tik racionalesnė būtų spiralės taisyklė?
Klaustukas dėl Visagino AE
Paskelbus Seimo rinkimų ir referendumo rezultatus, Visagino atominė elektrinės ateitis iš visų numatytų strateginių energetikos objektų tapo labiausiai miglota. Šiuolaikinės atominės elektrinės veikimo laikas – 12 Lietuvos Seimo kadencijų. Taigi visi ateinantys parlamentarai turėtų rūpintis projekto efektyvumo didinimu.
Visose iki šiol patvirtintose energetikos strategijose Lietuva yra branduolinės energetikos šalis. Valdant socialdemokratams, buvo sukurtos teisinės prielaidos statyti naują atominę elektrinę, pasitelkiant ir privatų kapitalą, pradėti visi reikalingi techniniai parengiamieji darbai, studijos, tyrimai. Konservatorių ir liberalų valdymo laikotarpiu pritraukiamas strateginis investuotojas Japonijos kompanija „Hitachi“, pasirenkama atominės elektrinės technologija, parengiama teisinė bazė.
Apie Visagino atominę elektrinę pateikiama pakankamai informacijos: elektrinė statoma kaip regioninė, veikianti komerciniais pagrindais. Aišku, ir kad atominės elektrinės gaminama elektros energija rinkoje bus konkurencinga, kad ji gamins pakankamai bazinės elektros energijos ir tuo prisidės prie energetinio saugumo užtikrinimo. Be to, reaktorius licencijuotas ir atitinka tarptautinius branduolinės saugos standartus. Tačiau atėjo nauji rinkimai – ir vėl švytuoklė užsimoja negailestingai.
Referendumas – politikų noras „sublizgėti“
Branduolinė energetika ir juo labiau naujos atominės elektrinės statyba domino ir domins visuomenę. Be visuomenės pritarimo demokratiškai valdomoje šalyje, tikriausia, branduolinės energijos naudojimas elektros energijai gaminti yra neįmanomas. Taigi, paklausti tautos, ar ji to nori, netgi organizuojant referendumą, būtų visiškai suprantama. Tačiau tokiam referendumui labai svarbu rasti tinkamą laiką ir tiksliai suformuluoti klausimą. Referendumo dėl naujos atominės elektrinės iniciavimas ir organizavimas pademonstravo nepaprastai žemą mūsų politinės kultūros lygį.
Manau, kad įvykęs referendumas dėl naujos atominės elektrinės Lietuvoje, buvo iniciuotas tik tam, kad viena ar kita partija, ar veikėjas gautų progą rinkėjų akivaizdoje „sublizgėti“, kalbėdamas (nors ir neišmano) rinkėjams aktualiu klausimu. Beje, kai kas, jodamas šiuo arkliuku, ir atsidūrė naujai išrinktų Seimo narių sąraše. Lietuvos energetikos ateitis, jos saugumas, pagaliau rinkėjų nuomonė referendumo iniciatoriams, agitatoriams ar kitaip referendumą rėmusiems buvo visiškai neįdomūs.
Prieš keletą metų, dalyvaudami neįvykusiame referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, didžioji dauguma žmonių pasisakė už atominę elektrinę Lietuvoje.
O kaip gi tauta, rinkėjai? Jie buvo apgauti, jų nuomonė paversta nieko nereiškiančiu pajuokos objektu. Prieš keletą metų, dalyvaudami neįvykusiame referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, didžioji dauguma žmonių pasisakė už atominę elektrinę Lietuvoje. Dvi privačios iniciatyvos skelbti referendumą dėl naujos atominės elektrinės žlugo. Tačiau pakako kelių dešimčių Seimo narių balsų, kad būtų sužaistas šis žaidimas.
Negalima siūlyti žmonėms pritarti ar nepritarti konkrečiam atominės elektrinės projektui. Jei eilinis pilietiškas rinkėjas sako – „aš už atominę energetiką“, bet referendume balsavau prieš „tą konservatorių projektą“ – tai jis buvo žiauriai apgautas. Tačiau kada panašiai pareiškia žmonės „iš elito“, kurie gali ir net privalo išsiaiškinti kaip vertinti vieną ar kitą objektą, veiksmą, darosi neaišku, ko jie siekia.
Žinoma, dabar galima kalbėti, nors tai ir nemaloniai kvepia, kad referendumas buvo patariamasis, kad rengsime kitą referendumą, kad tik trečdalis rinkėjų nenori naujos atominės elektrinės. Tačiau teisiškai referendumas įvyko ir tauta pasakė – NE naujai atominei elektrinei. Teisėtai, bet prasilenkiant su morale.
Energetinio saugumo garantas
Nėra kitos alternatyvos Lietuvoje sukurti bazinės elektros energijos gamybos pajėgumus, išskyrus atominę elektrinę, o be savos bazinės elektros energijos pajėgumų negalime kalbėti apie energetinį saugumą. Prisijungsime prie kontinentinės Europos elektros tinklų, tačiau turėsime smulkaus elektros energijos vartotojo statusą. Reikia suprasti, kad Lietuvos energetikos sistema yra deficitinė, didžiąją dalį elektros importuojame, todėl kitų Vakarų Europos energetikos šalių sistemos, prireikus, negali tikėtis pagalbos iš mūsų.
Nežinau kiek dar vinių reikia įkalti į naujos atominės elektrinės Lietuvoje idėjos karstą, tačiau jas kalame labai intensyviai. Manau, kad kai kurių verslininkų, įskaitant ir dirbančių energetikoje, rezervuotą nuomonę apie atominės elektrinės privalumus ir jos reikalingumą paskatina kitų energetinių projektų finansavimo garantuotas rėmimas, galimybė juos greitai įgyvendinti, ir tikėtinas solidus pelnas.
Pastaruosius įvykius Lietuvoje įdėmiai stebi mūsų strateginiai partneriai, atominių elektrinių įrangos gamintojai, montuotojai, mokslinės ir techninės paramos organizacijos, bankai. Pagaliau ir tarptautinės organizacijos, kurių narė yra Lietuva. Pasitikėjimo Lietuva, kaip branduolinės energetikos valstybe, limitas pastebimai senka.
lėmė labai ryškiai įdiegta samprata: ENERGETIKA NUO RINKIMŲ IKI RINKIMŲ. Tai ydinga.
Politikams reikia susitarti
Norėčiau būti optimistas ir nenorėčiau būti liudininku Lietuvos energetikos sistemai tampant sistema be elektrinių. Nenorėčiau, kad atsitiktų taip, kad gyventume šalyje, iš dviejų pusių apsuptoje atominių elektrinių, apie kurių branduolinę saugą žinome mažiau negu reikia. Nenorėčiau, kad sutiktume pirkti kaimyninių atominių elektrinių pagamintą elektros energiją ir atsisakytume savos atominės elektrinės, kurią pastatyti ir eksploatuoti tikrai mokėtume.
Dabar Lietuvos energetikoje susiklostė situacija, kai mūsų šalis iš elektros energiją eksportuojančios šalies, tapo importuotoja, nevertinami energetikos profesionalai, o atskiri energetikos sektoriai, organiškai papildantys bendrą techninę sistemą, dirbtinai supriešinami. Be to, ignoruojami energetikoje neišvengiami natūralios monopolijos elementai, nepripažįstamos vienetinės galios ir ekonomiškumo sąsajos. Visa tai lėmė labai ryškiai įdiegta samprata: ENERGETIKA NUO RINKIMŲ IKI RINKIMŲ. Tai ydinga.
Politikai jau sutaria, kad principiniai sprendimai ir susitarimai šalies gynybos klausimais, biudžeto deficito valdymo priemonės yra ilgalaikiai ir jų turi laikytis ne vieno šaukimo Seimas. Atrodo, kad tai pasiekti pavyks. Tokia tvarka turėtų būti ir energetikoje.
Saulius Kutas, energetikos ekspertas, buvęs Energetikos ministras, buvęs Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas.
