Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Saulius Lapėnas: Laikas apginti Lietuvą ES parlamente

Kitais metais Europos Sąjungos (ES) piliečiai rinks savo atstovus į ES parlamentą. Europos parlamentas – tai ES konsultacinis – įstatymų leidybos organas, kurį sudaro šalių dalyvių piliečių išrinkti atstovai. Atstovai renkami, tiesiogiai balsuojant, penkeriems metams, o parlamente 5 frakcijas ir grupes jungiasi ne pagal tautinį principą, o pagal politinį priklausymą vienai ar kitai partijai.
Saulius Lapėnas (380)
Saulius Lapėnas / Asmeninio archyvo nuotr.

 

Oficialus Europos parlamento devizas: „United in diversity“ – Suvienijusi įvairovę.

Šiuo devizu teigiama, kad Europos parlamentas užtikrina vienybę, o ES tautų atstovai – įvairovę. Iš to išplaukia natūralus uždavinys mūsų šalies parlamentarams – ginti ir atstovauti Lietuvos valstybės nacionaliniams (ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams) interesams. Ir visa tai dėl kilnaus tikslo – išsaugoti įvairovę.

Kitaip ir būti negali. Parlamente susirenka šalių išrinkti parlamentarai, siekiantys atstovauti savo rinkėjų interesams. Parlamentarų tiesioginė pareiga – atstovauti Lietuvos valstybės nacionaliniams (ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams) Lietuvos interesams, o ne Graikijos ar Vokietijos. Priešingu atveju, jei Lietuvos atstovai rūpinsis kitų šalių interesais, tai kas rūpinsis Lietuva? Niekas.

Parlamento veikla vyksta įvairių šalių atstovams jungiantis į koalicijas, pagal interesus ir galimus kylančių problemų sprendimo būdus. Labai svarbu, kad Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) veiklą tarptautiniame lygyje ir Europos parlamente remia dvi progresyvios liberalios organizacijos, kurių nare yra LiCS:

– Alliance of Liberals and Democrats for Europe Party (ALDE) – Liberalų ir demokartų partijų aljansas už Europą. ALDE yra trečia pagal savo dydį partija ES, turinti 75 vietas Europos parlamente ir 8 vietas ES komisijoje bei priklausanti Liberalų internacionalui.

– Liberal International (Liberalų internacionalas) – tarptautinė politinė organizacija, jungianti tradicines liberalias partijas visame pasaulyje. Liberalų internacionalas Europos Taryboje turi dalyvio statusą.

Šių organizacijų veikla grindžiama Liberalų Manifestu, kuris buvo priimtas tarptautinės liberalų konferencijos metu Oksforde, 1947 metų balandžio mėnesį. Šiame programiniame dokumente ypatingai pabrėžiama: „taika planetoje ir ekonominis vystymasis vyks tik tuo atveju, jei visos tautos vykdys šias sąlygas:

Gerbs kiekvienos tautos teises naudotis pagrindinėmis žmogaus laisvėmis.

Gerbs tautinių mažumų kalbą, tikėjimą, įstatymus ir papročius.

Ši idėja plačiau išvystoma ALDE partijos steigiamajame dokumente, kuris buvo priimtas Štutgarte 1976 metais (Stuttgart Declaration. 26 March 1976).

Mes reikalaujame ginti teisėtus regionų ir mažumų interesus Europos ekonominės Sąjungos šalyse narėse, nes tai garantuoja Europos įvairovės išlaikymą.

Dingstančios mažumos – dingstančios valstybės

Lietuviai (apie 2,7 mln.), o ir visi Lietuvos gyventojai (apie 3 mln.), Eurostato duomenimis, sudaro mažiau kaip vieną procentą nuo visų šalių, įeinančių į ES sudėtį, gyventojų skaičiaus (apie 504 mln.).

Žinant vien tik Lietuvos kaimynių Lenkijos ir Vokietijos gyventojų skaičius, galima drąsiai teigti, kad lietuviai būtent ir yra ta nacionalinė mažuma ES teritorijoje, apie kurios kalbos, tikėjimo, įstatymų ir papročių išsaugojimo būtinumą kalbama Liberalų manifeste ir ALDE partijos deklaracijoje.

2010 metais, tarptautinių ekspertų nuomone, Lietuva pateko į sparčiausiai nykstančių šalių dešimtuką (World's Fastest-Shrinking Countries), kurioms dėl mažo gimstamumo ir augančios emigracijos 2050 metai bus kritiniai tolimesnės valstybės egzistavimui.

Čia jau kalba ne apie pagarbą, o apie būtinumą gelbėti lietuvių tautą, įtraukiant ją į „raudonąją knygą“ ir priimant visą paketą būtinų ES įstatymų apie kalbos, tikėjimo, įstatymų ir papročių išsaugojimą.

Šis uždavinys bus tikrai priimtinas ne tik liberaliai nusiteikusiai visuomenei, bet ir mūsų Liberalų internacionalo partneriams iš tokių šalių, kurių laukia panašus likimas (Estija, Latvija, Čekija ir t.t.).

Tik sujungę bendras pastangas, liberalių vertybių pagrindu, mes galėsime ginti Lietuvos interesus Europos Parlamente ir ES. Nes tame pačiame Manifeste sakoma: „Pagarba žmogaus asmenybei ir šeimai yra tikrasis visuomenės pagrindas. Visuomenės gerovės prioritetas turi būti saugojamas nuo valdžios, grupinių ar žinybinių interesų piktnaudžiavimo.“

O jeigu ne?

Išnyks 43 milijonai

Istorija žino daug pavyzdžių, kai ištisos tautos ir valstybės dingdavo kaip dūmas. Nėra kultūros, nėra piliečių – nėra ir valstybės.

Kai kam atrodo, kad kultūrinių vertybių (kurios sudaro bet kurios valstybės pagrindą) gynimas nėra mūsų išrinktų atstovų į Europos parlamentą prioritetas. Kai kas mano, kad mūsų dar pakankamai daug ir neverta tokių klausimų kelti bei siekti priimti tokius įstatymus Europos Parlamente, kad sudarytume ekonomines ir socialines garantijas išlikti tokioms mažoms tautoms, nes mūsų dar trys milijonai.

Tokiems pateikiu pakankamai naujas specialistų prognozes apie Europos šalis (įskaitant ir nesančias ES sudėtyje).

2013 metais Europos gyventojų skaičius yra 735 784 031, o 2045 metais, įvertinus dabartines vystymosi tendencijas, liks tik 692 907 973. Laukiamas sumažėjimas – apie 43 milijonai (42 876 058) žmonių.

O tai reiškia, kad visiškai išnyks 14-os tokių valstybių kaip Lietuva gyventojų skaičius!

Net jei manysime, kad specialistai pernelyg tirština spalvas, tai lieka klausimas – jei gyventojų skaičiaus nuostoliai visose Europos valstybėse neišvengiami, ar nekils pagunda labiau išsivysčiusioms šalims dirbtinai pasinaudoti kai kuriose šalyse blogėjančiomis ekonomikos sąlygomis ir nusiurbti aktyviuosius žmogiškuosius resursus?

Tai neabejotinai ves prie „natūralaus“ šalių – donorių sunykimo. Ar tai nėra tiesioginė grėsmė pažeisti lygiateisiškumą išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse (vienodi mokesčiai, vienodos kainos, vienodi reikalavimai nepriklausomai nuo skirtingų galimybių), atimant teisę iš tautos turėti savo valstybę ir kultūrą?

Pirmas žingsnis šiame kelyje – nebegerbti nacionalinės kultūros ir tradicinių vertybių.

Nėra kultūros – nėra tautos.

Nėra tautos – nėra valstybės.

Saulius Lapėnas yra Liberalų ir centro sąjungos narys, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?