Suprantamas kiekvieno save gerbiančio biurokrato troškimas kontroliuoti ir valdyti. ACTA kaip tik ir būtų suteikusi tokių galimybių. Kaip visuomet būtų daugiau nekentėjusių nei laimėjusių. Būtų apribotos interneto vartotojų teisės, pažeistas privatumas ir t.t. Bet ne apie tai šneka. Šneka apie tai – kad kažkas pasirašė šį Briuselio suregztą dokumentą Lietuvos vardu. Matyt, lietuviams, ypač bent truputėlį „prieinantiems“ prie valdžios vis dar sunku atsikratyti „vyresnio brolio“ sindromo. Kadaise Lietuvos nomenklatūra lankstėsi prieš Maskvą, dabar gi – Šventasis Briuselis.
Atrodytų, kad bet koks pirstelėjimas iš Briuselio pusės – mūsų valdininkams skamba kaip dangiškųjų arfų garsai. Atrodytų, kad svarbiausiu argumentu tampa pašto antspaude išryškintas Briuselio vardas, o ne dokumentų turinys, juo labiau Lietuvos interesai.
Dar neteko girdėti, kad Lietuvos valdžios atstovai atmestų kokį nors Briuselio projektą ar kovotų dėl kokių nors geresnių, palankesnių sąlygų mūsų šaliai. Anaiptol – pvz., Briuseliui rekomenduojant dyzelino akcizo „žirkles“ – Lietuva pasirenka didžiausią galimą variantą. O dėl biopriedų degaluose persistengta taip, kad įstatymo numatytas biopriedų procentas viršijo šiuolaikinių automobilių eksploatacijos galimybes – trumpai tariant – Lietuvos įstatymuose numatytas biopriedų degaluose kiekis tiesiog gadintų šiuolaikinių automobilių variklius. Tokių persistengimo pavyzdžių, be abejonės, esama daugiau – taigi neverta stebėtis ir dėl ACTA cenzūros dokumentų pasirašymo Lietuvos vardu. Per daug nedžiūgaučiau, kaip M.Monkevičius dėl ACTA projekto atmetimo Briuselyje – žinant Lietuvos valdininkų papročius neskaitant ir negalvojant pasirašinėti Briuselio dokumentus – bet kada galime tapti kokiu nors kitu vardu pavadinto projekto įkaitais.
Vienintelė viltis, kad mūsų valdininkams taps svarbesnė Lietuva ir Lietuvos žmonės nei koridorinės intrigos, Briuselio vardas, atostogų kiekis ar darbo laikas iki pusės penkių.
