Valstybės tarnautojai nuo šiol turi būti pasitempę, švarūs, kvepiantys, tyrų minčių kupini. Jų šneka turi būti literatūrinė, net ir, pavyzdžiui, klasės susitikimų metu ar atsitiktinių girtuoklysčių atveju.
Nes užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius reikalauja atleisti du Lietuvos ambasadorius, kurie šnekėdami privačiai, tarpusavyje, pajuokavo apie „semkes“ premjerui ir apie pigių skrydžių linijas, kurias mėgsta prezidentė. Taigi – tie ambasadoriai, atseit, yra įžeidę savo viršininkus ir praradę pasitikėjimą.
Ši jautri situacija, mano manymu, žmogiškai galėtų turėti kelis komentarus.
Pirma: tai buvo karjeros diplomatai, ant kurių pečių ir laikosi mūsų šalies užsienio politikos našta. Tai nebuvo ambasadoriai-dovanėlės ar ambasadoriai-tremtiniai, kurių apstu mūsų diplomatinėje tarnyboje. Taigi, jie – tikri profesionalai, kurių kvalifikacija aukščiausio lygio, brangiausiai kainavusi valstybei.
Pamiršta pati valdininkijos esmė – tarnyba ne viršininkui, o šalies piliečiams ir šalies gerovei.
Ir švaistytis tokio lygio kadrais – mažų mažiausiai neatsakinga. Ieškant paralelių turbūt sunku būtų surasti įmonės savininką, kuris atleistų savo geriausią vadybininką dėl to, kad nugirdo nepagarbų pokalbį rūkomajame. Kiekvienas įmonės savininkas žino, kaip sunku rasti aukštos kvalifikacijos darbuotoją, tad supranta, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojas vertas ir atleidimų, ir „nutrūkimų“, ir praleidimų pro ausis.
Kitas pastebėjimas – kas ten bebūtų, bet tas, kuris išplatino nelegaliai nuklausytą ambasadorių pokalbį, dabar trina rankas iš džiaugsmo ir geria degtinę į ministro L.Linkevičiaus ir prezidentės bei premjero sveikatą, nes planas pavyko. Mūsų arogantiškų politikų įžeistas ego nugalėjo sveiką protą.
Užuot sutelkę jėgas mūsų atstovybių saugumo problemoms, Lietuvos aukščiausieji susirūpino pagarba-nepagarba-pasitikėjimu-nepasitikėjimu, kitaip tariant, savo aukštosios esybės demonstravimu.
Sena problema akivaizdi ir šioje situacijoje: pamiršta pati valdininkijos esmė – tarnyba ne viršininkui, o šalies piliečiams ir šalies gerovei.
Įžeistas minkštas ministras, stumiamas įžeisto premjero, skatinamo įžeistos prezidentės dėl kelių žodžių nelegaliai nuklausytame pokalbyje siekia atleisti du aukštos kvalifikacijos profesionalius diplomatus.
Įdomu, kas bus paskirtas į atsilaisvinusias vietas?
Ir įdomu, ką minėti asmenys sako, kai netyčia išpila arbatą ar kai pirštu tualete praplėšia tualetinį popierių?
