Kaip rodo kitų šalių patirtis, šarvuočių pirkimas mūsų valstybei gali tapti vienu didžiausių skaidrumo ir sąžiningumo egzaminų per visus 25-erius Lietuvos nepriklausomybės metus. Egzaminu, kurį laikant parklupti labai lengva.
Vokietija, Graikija, Slovėnija, Suomija, Kroatija – tai tik kelios šalys Europoje, kurias sukrėtė aukščiausio lygio korupcijos skandalai vykstant didelio masto kariuomenės sandoriams. Įdomu tai, kad daugelio šių skandalų epicentre atsidūrė karinės technikos gamintojai, dabar siūlantys šarvuočius ir Lietuvai.
Ir tai yra būtent tos bendrovės, kurios, sprendžiant iš ligšiolinės viešos ir neviešos informacijos bei politikų vertinimų, turi daugiausia šansų jau netrukus išgirsti ilgai lauktą ir bemaž pusės milijardo eurų vertą Lietuvos „Taip“ šiose amžiaus derybose.
Gamintojus supurtė korupcijos skandalai
Sparti NATO plėtra visoje Europoje paskatino valstybių karinių pajėgų modernizavimą. Tikslas buvo gražus – įsiliejus į NATO struktūrą, sustiprinti savo karines pajėgas, kad piliečiai jaustųsi saugesni, o bet kokių grėsmių šalies saugumui tikimybė dar labiau sumenktų.
Nuožmi konkurencinė kova dėl milijoninių sandorių kai kur virto lošimu be jokių taisyklių, skinantis kelią juodais pinigais ir rizikuojant viskuo – ne tik per dešimtmečius susikurta verslo reputacija, bet net ir savo gyvenimu.
Visoje Europoje prasidėjo masinė karinių pajėgų modernizacija, o tai reiškia, kad šalys didino savo išlaidas krašto apsaugai ir pirko, pirko, pirko: naujus ginklus, tankus, šarvuočius, pabūklus ir net povandeninius laivus.
Išaugusius poreikius suskubo atliepti ir verslas – didieji gynybos pramonės žaidėjai ėmė supirkinėti mažesniuosius rinkos dalyvius ir didinti savo įtaką regionuose, kuriuose potencialiai laukė nauji dideli užsakymai, prasidėjo įvairūs konkurenciniai žaidimai, siekiant atsiriekti kiek įmanoma didesnę pyrago dalį. Ir tai nė trupučio nestebina, nes juk toks ir yra verslo tikslas – uždirbti pinigus. O pinigai gynybos pramonėje sukasi dideli.
Taigi verslo tikslas yra uždirbti, ir tai yra aišku kaip 2x2. Kita vertus, tai dar nereiškia, kad galima šito siekti bet kokiomis priemonėmis.
Deja, šiandien pasižvalgius po kitose Europos šalyje jau įvykusius didžiuosius kariuomenės sandorius tenka pripažinti ir vieną liūdną dalyką – nuožmi konkurencinė kova dėl milijoninių sandorių kai kur virto lošimu be jokių taisyklių, skinantis kelią juodais pinigais ir rizikuojant viskuo – ne tik per dešimtmečius susikurta verslo reputacija, bet net ir savo gyvenimu.
Pasaulinę gynybos pramonę korupcijos skandalai sudrebina laikas nuo laiko, vis dėto pastarąjį dešimtmetį išaiškėję atvejai palietė aukščiausius šalių pareigūnus, o minimos sumos – įspūdingos. Kai kurie didieji kariuomenės pirkimai įvairiose šalyse buvo lydimi iki šiol neregėto masto kyšininkavimo šleifo. Šie skandalai supurtė ir tuos pačius vokiečių gynybos pramonės milžinus, kurie dabar savo šarvuočius siūlo ir Lietuvai.
Dėl sandorio – šimtamilijoniniai kyšiai
Vokietijos gynybos pramonė yra plačiai pagarsėjusi dėl savo nešvarių sandorių bei kyšininkavimo skandalų. Teismus jau pasiekė ne viena tokia byla, užtraukusi tarptautinę gėdą Vokietijos gynybos verslui.
Visa ar beveik visa NATO šalių karinė pramonė yra pasiekusi aukštą lygį ir esminių kokybės skirtumų tarp šarvuotųjų mašinų ar kitos karinės technikos gamintojų šiandien nebėra likę.
Dėl kilusių skandalų ne vienas vokiečių kompanijų vadovas atsidūrė teisiamųjų suole, bet lyg to dar būtų negana, kartkartėmis į viešumą vis išlenda naujos vokiečių korupcinių žaidimų detalės. Dėl to užsienio žiniasklaidoje netgi pajuokaujama, kad niekas jau nebegali tiksliai suskaičiuoti, kiek iš viso kyšių kitų šalių politikams ir valdininkams yra davę vokiečių ginklų ir karinės technikos gamintojai, kad tik gautų norimą didelės vertės sandorį: kitaip tariant, kad šalis pirktų būtent jų, o ne konkurentų prekę.
Tiesa, tai toli gražu nereiškia, kad vokiečių šarvuočiai ar kita karinė technika yra tiek prasta, kad kitaip jos parduoti neįmanoma – tik per kyšius. Anaiptol: vokiečiai gamina gerai. Ir ne tik vokiečiai. Mes dažnai girdime sakant, kad krepšinį jau išmoko žaisti visi. Taip ir čia – visa ar beveik visa NATO šalių karinė pramonė yra pasiekusi aukštą lygį ir esminių kokybės skirtumų tarp šarvuotųjų mašinų ar kitos karinės technikos gamintojų šiandien nebėra likę.
Tokioje situacijoje konkurencija ir kova už vietą po saule tik sustiprėjo, todėl ir nešvarių užkulisinių žaidimų ar kyšininkavimo tikimybė ne sumažėjo, o gerokai padidėjo.
Ir minimos kyšių sumos yra iš tiesų įspūdingos!
Štai Graikijoje prabilus šalies gynybos ministerijos valdininkams buvo atskleista visa virtinė tokių korupcinių sandorių. Pavyzdžiui, vienoje byloje vokiečių gamintojai „Atlas Electronic GmbH“ ir „Rheinmetall Electronic GmbH“ kaltinami Graikijos gynybos ministerijos tarnautojams davę 62 mln. eurų kyšių.
Kaip skelbia šaltiniai užsienio žiniasklaidoje, tarp teisiamųjų atsidūrė ir 83-ejų metų graikų valdininkas Panagiotis Eftsathiou, kuris, remiantis bylos duomenimis, per dešimtmetį tarnystės Graikijos valstybės tarnyboje iš „Atlas“ ir „Rheinmetall“ sugebėjo susižerti per 40 mln. eurų kyšių.
Priremta į kampą Diuseldorfe įsikūrusi bendrovė „Rheinmetall“ prisipažino, kad vykstant deryboms dėl 353-jų tankų „Leopard 2“ pardavimo 2009 metais Graikijos valdininkams sumokėjo apie 127 mln. eurų kyšių.
Kaip rašo „The Wall Street Journal“, Brėmeno teismas į kyšininkavimo skandalą įsivėlusiai bendrovei „Rheinmetall“ skyrė 37 mln. eurų baudą ir gamintojas, pripažindamas savo kaltę, sutiko ją sumokėti.
Teisiamųjų suole dėl kyšių vardan sandorio atsidūrė ir buvęs vokiečių gynybos pramonės milžinės „Krauss-Maffei Wegmann“ vadovas. Buvęs aukštas Graikijos ministerijos tarnautojas Antonios Kantas prabilo teisėsaugai, kad pastarasis Vokietijos koncernas jam davė 1,7 mln. eurų kyšį už tai, kad Graikija nupirktų jų gaminamus 170 tankų „Leopard 2“.
Teigiama, kad šis sandoris, kurio visa vertė siekė 1,7 mlrd. eurų, įvyko 2010 m. Iš viso A.Kantas prisipažino gavęs apie 8 mln. eurų kyšių Graikijai perkant ginklus ir karinę techniką iš gamintojų penkiose šalyse.
Anot bylos duomenų, graikas A.Kantas iš „Krauss-Maffei Wegmann“ atstovo dalį kyšio gavęs grynaisiais. „Koncerno atstovas atėjo į mano darbovietę ir paprašė nestabdyti „Leopard 2” pardavimo sandorio, – papasakojo A.Kantas korupcijos bylos tyrėjams. – Tada padėjo priešais mane lagaminą su 600 tūkst. eurų.“
Valdininkas pridūrė, kad atneštas kyšis negalėjo nepadaryti įspūdžio ir nuo to momento „Krauss-Maffei Wegmann“ tankų pardavimui buvo uždegta žalia šviesa.
Korupcijos skandalai Graikijoje įklampino ne tik vokiečių gynybos pramonės milžinus bei daugybę valdininkų – krito net ir ministrai. Tarkime, buvęs graikų gynybos ministras Akis Tsochatzopoulos teismo buvo pripažintas kaltu dėl kyšių paėmimo ir net atsidūrė už grotų.
Įtakingas vokiečių analitinis žurnalas „Der Spiegel“suskaičiavo, kad Atėnai kasmet išleidžia 3-4 mlrd. eurų karinės technikos ir ginkluotės importui. Na, o didžiausią šių išlaidų dalį visada atsiriekdavo būtent vokiečių gamintojai.
Krenta net ir premjerai
Nors Lietuva išlaidų dydžiu krašto apsaugai nė iš tolo neprilygsta Graikijai, dabar ir mūsų šalis atsidūrė ant didžiausio kariuomenės istorijoje sandorio slenksčio. Šarvuočiams – pėstininkų kovos mašinoms – įsigyti Lietuva pasirengusi išleisti apie 0,5 mlrd. eurų ir jau artimiausiu metu turi paaiškėti, kurio gamintojo šarvuočiai bus pasirinkti.
„Krauss-MaffeiWegmann“ ir „Rheinmetall“ kyšininkavimo skandalas Graikijoje – didžiausi išaiškėję korupcijos atvejai ginkluotės pirkimuose Europoje.
Pirkinys iš tiesų brangus, tad gal ir nieko keisto, kad nuo pat pradžių girdime įvairias abejones dėl būsimo sandorio skaidrumo. Bene labiausiai šias abejones skatina tai, kad Lietuvos politikai labiausiai tinkančiais nuo pat pradžių išskiria šarvuočius „Boxer”, nors galutinis sprendimas dar nėra priimtas ir oficialiai teigiama, kad paskutiniame etape renkamasi iš dviejų variantų – tarp „Boxer” ir „Piranha V”.
„Boxer” šarvuočių gamintoja yra vokiečių „ARTEC GmbH”, kurios motininės kompanijos yra tos pačios gėdinguose graikų korupcijos skandaluose reputaciją susiteršusios „Krauss-Maffei Wegmann“ ir„Rheinmetall“. Tai faktas, prieš kurį sunku užmerkti akis, net jei visa tai – jau praeities istorijos, kurias vokiečiai norėtų kuo greičiau ištrinti iš mūsų visų atminties.
„Krauss-MaffeiWegmann“ ir „Rheinmetall“ kyšininkavimo skandalas Graikijoje – didžiausi išaiškėję korupcijos atvejai ginkluotės pirkimuose Europoje. Vis dėlto jie nėra vieninteliai – jų pastarąjį dešimtmetį buvo ir daugiau, ir ne tik Vokietijoje ir Graikijoje.
Įvairiose Europos šalyse vykę stambūs kariniai pirkimai patvirtino seną tiesą: kur dideli pinigai – ten išauga ir korupcijos rizika, ypač jei kalba eina apie didelės vertės valstybinius sandorius.
Buvo parklupę ir Suomijos šarvuočių „Patria“ (kurie taip pat yra siūlomi Lietuvai, bet liko už borto) gamintojai. Slovėnija dar 2006-ųjų pabaigoje įsigijo 135 „Patria“ šarvuočius. Sandorio vertė siekė apie 280 mln. eurų ir tai buvo brangiausias karinės technikos pirkimas Slovėnijos istorijoje.
Netrukus per šalį nuvilnijo didžiulis korupcijos skandalas pagal jau įprastine tapusią schema: ant suomių šarvuočių „Patria“ gamintojo krito šešėlis davus 21 mln. eurų kyšių bandant suderėti dėl savo šarvuočių pardavimo. Šis skandalas net pareikalavo Slovėnijos premjero Janezo Janša galvos – jis buvo vienas įtariamųjų kyšininkavimo byloje.
Tiesa, po ne vienerius metus trukusio teismų maratono ši byla vis dėlto subliūško nesurinkus pakankamai įrodymų.
Amerikiečių gynybos milžinės „General Dynamics“ dukterinė įmonė „Steyr“ yra įsivėlusi į galimą korupcijos skandalą Čekijoje, kuriame galutinis taškas dar nepadėtas.
Skandalo ašimi tapo „Steyr“ gaminami šarvuočiai „Pandur“, kuriuos įsigijo Čekijos kariuomenė. Dėl įvairių politinių peripetijų šis šarvuočių pardavimo sandoris buvo nutrauktas ir vėl atnaujintas, o galiausiai įtakingiems Čekijos politikams pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo.
Pradėti vadinamąją „Pandur“ korupcijos bylą Čekijos teisėsaugą paskatino ir įtarimą keliančios sandorio finansinės aplinkybės: teigiama, kad čekai už „Pandur“ šarvuočius sumokėjo triskart brangiau nei portugalai, taip pat įsigiję analogiškus šarvuočius iš „Steyr“. Tarp įtariamųjų kyšio reikalavimu „Pandur“ byloje buvo minimas ir buvusio Čekijos premjero ekspatarėjas.
Tai keletas didžiausių ir pastaruoju metu garsiausiai nuskambėjusių neskaidrių ar abejonių sukėlusių karinės technikos pirkimų, į kuriuos buvo įsipainiojusios Europos šalių vyriausybės ir didieji gamintojai, šiuo metu savo prekes siūlantys Lietuvai.
Vis dėlto kurį šarvuočių gamintoją bepasirinktų Lietuva, norėtųsi tikėti, kad mūsų politikai ir valdininkai nesuklups. Kad galime įrodyti, jog milijoniniai sandoriai yra įmanomi ir be šešėlinių susitarimų. Antraip Lietuva taps dar viena dėme korupciniame Europos karinių pirkimų žemėlapyje.
Saulius Pečeliūnas yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, TS-LKD atstovas
