Tarptautinės elektros jungtys pakeis požiūrį į Lietuvos rinką
Lietuvoje vykstančiose diskusijose apie energetiką dažnai vyrauja siauras, į atskiras dalis orientuotas požiūris – pavieniai svarstoma, kaip kuo geriau išnaudoti naująsias tarptautines elektros jungtis, kaip turi vykti atsinaujinančios energetikos plėtra, kaip užsitikrinti pakankamą nuosavą elektros energijos generaciją ir energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
Žinoma, visi šie klausimai, atskirai imant, yra labai svarbūs, tačiau norint rasti geriausią Lietuvai sprendimą juos reikia suvokti kaip bendros sistemos dalį.
Tarptautinės elektros jungtys, integruojančios Lietuvą į europinius tinklus, atneš daug iš karto matomų privalumų: leis aktyviau dalyvauti tarptautinėje elektros rinkoje, pirkti elektrą mažesne kaina.
Tampant Baltijos šalių ir Europos rinkos dalimi užsidarymas vidaus elektros rinkoje nebėra prasmingas ir netgi gali būti žalingas Lietuvos ekonomikai.
Tačiau taip pat ši integracija sudaro galimybę atsisakyti nuostatos, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtinai turime siekti visą mums reikalingą elektrą bet kuriuo momentu pasigaminti patys, izoliuodami save nuo kitų šalių energetikos sistemų. Tampant Baltijos šalių ir Europos rinkos dalimi užsidarymas vidaus elektros rinkoje nebėra prasmingas ir netgi gali būti žalingas Lietuvos ekonomikai.
Vėjo jėgainės gali užtikrinti savą generaciją
Žinoma, atsisakyti savos elektros generacijos jokiu būdu negalima. Nuosavi generacijos šaltiniai Lietuvai yra būtini. Pasirenkant tokius šaltinius, reikia atsižvelgti į įvairius veiksnius: kitus generacijos šaltinius, tarptautinę situaciją, galų gale, kainą.
Pavyzdžiui, dabar turimos šiluminės elektrinės elektrą gamina brangiai. Net uždarius Ignalinos atominę elektrinę, jos naudojamos mažai, nes pigiau yra elektrą importuoti.
Praktika rodo, kad šiuo metu pigiausias Lietuvoje pirminės energijos šaltinis yra vėjas. Ligšiolinis vėjo jėgainių pagamintos elektros supirkimo tarifas – 30 ct/kWh – yra gerokai mažesnis negu 2012 m. pradėjusio veikti naujo kombinuotos gamybos bloko Elektrėnuose gaminamos elektros savikaina.
O naujausių aukcionų, vykusių šiemet, metu pasiekta elektros supirkimo kaina yra vos 24 ct/kWh. Verta priminti, kad jokia kita elektrinė Lietuvoje negali pagaminti elektros tokia ir mažesne kaina, išskyrus dar sovietmečiu statytą Kauno hidroelektrinę. Be to, vėjo jėgainės už fiksuotą kainą elektrą pardavinės tik 12 metų nuo veikimo pradžios, o vėliau – už rinkos kainą. Tuomet vėjo jėgainių parkai taps labai pigios energijos gamintojais, kurie mažins elektros rinkos kainą.
Ligšiolinis vėjo jėgainių pagamintos elektros supirkimo tarifas – 30 ct/kWh – yra gerokai mažesnis negu 2012 m. pradėjusio veikti naujo kombinuotos gamybos bloko Elektrėnuose gaminamos elektros savikaina.
Kaip tik šiuo metu baigėsi pirmasis vėjo energetikos plėtros etapas – pasiektas šiuo metu valstybės nustatytas 500 MW bendras prie elektros tinklų jungiamų vėjo jėgainių galios limitas. Maždaug 285 MW galios vėjo jėgainių jau yra instaliuota, o per artimiausius keletą metų, naujausių aukcionų laimėtojams baigus įrengti parkus, bus pasiekta 500 MW riba. Vėjo jėgainės tuomet gamins 12-13 proc. šalyje suvartojamos elektros.
Jau šiuo metu jos pagamina apie 6 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos ir daugiausiai iš visų vietinių šaltinių. Tai sudaro apie 13,6 proc. šalyje pagaminamos elektros.
Valstybei atėjo laikas apsispręsti, kaip toliau plėtoti vėjo energetiką. Kol kas plėtra Lietuvoje vyko sklandžiai ir vėjo jėgainės jau vaidina svarbų vaidmenį šalies energetikos sistemoje. Ir KTU ekspertų atlikta studija rodo, kad be papildomų investicijų į tinklo plėtrą galima prijungti dar bent 500 MW galios vėjo jėgainių. Ekspertų skaičiavimu, įrengus 850 MW galingumo vėjo jėgainių, jos gamintų beveik ketvirtį visos šalies suvartojamos elektros.
Jungtys padės vėjo energetikos plėtroje
Svarstant apie vėjo energetikos ateitį Lietuvoje būtina šį klausimą nagrinėti ne atskirai, bet bendrame Lietuvos energetikos strategijos ir tarptautinės aplinkos kontekste.
Kalbant apie vėjo jėgainių perspektyvas dažnai teigiama, esą jų veiklai užtikrinti būtina didelė rezervinė galia, todėl jei vėjo energetikos plėtra toliau vyks, teks statyti ir naujas šilumines elektrines. Žvelgiant į vėjo jėgainių plėtrą kaip į procesą, atskirą nuo kitų energetikoje vykstančių procesų, toks požiūris yra teisingas – vėjo jėgainės išties negali vienos nuolat gaminti tokio pat kiekio elektros.
Tačiau čia naujųjų elektros jungčių ir bendros elektros rinkos egzistavimas tampa labai svarbiu veiksniu. Rinka padeda mums užtikrinti, kad kuomet vėjo jėgainės negamina pakankamai elektros, ji perkama biržoje iš kitų Lietuvos ar kitų šalių gamintojų.
Lygiai taip pat procesas vyksta ir priešinga kryptimi – kai kitose šalyse elektros trūksta, mes ją parduodame už rinkos kainą. Verta pažymėti, kad rinkos mechanizmai puikia išsprendžia vėjo elektrinių balansavimo ir rezervavimo klausimus.
Pavyzdžiui, Estijoje vėjo parkai patys atsakingi už balansinės energijos pirkimą, tuo būdu prisimdami finansinę tokių paslaugų riziką. Tokia sistema naujiems planuojamiems parkams galėtų būti įdiegta ir Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į naujausias ES rekomendacijas.
Tokia šiuolaikinės globalios energetikos logika: daugiausia turi būti gaminama ten, kur gamybos kaina tuo metu mažiausia. Todėl reikia dirbti siekiant kuo nuoseklesnės integracijos.
Taip rinka sureguliuoja save ir maksimaliai sumažina elektros energijos kainą. Tokia šiuolaikinės globalios energetikos logika: daugiausia turi būti gaminama ten, kur gamybos kaina tuo metu mažiausia. Todėl reikia dirbti siekiant kuo nuoseklesnės integracijos.
Elektros ūkio plėtra siekiant, kad rezervinių galių šalies viduje būtų ne mažiau negu didžiausias potencialiai reikalingas poreikis, nėra naudinga nei Lietuvai, nei jos kaimynėms. Žvelgiant energetinio saugumo požiūriu, toks bendradarbiavimas taip pat būtų vertingas, nes Lietuva nepriklausytų nuo vienos didelės šalyje esančios elektrinės.
ES pasisako už atsinaujinančią energetiką
Vertinant Lietuvos energetikos ateitį ir geriausią strategiją, reikia prisiminti ir tai, kad mūsų šaliai įtaką daro Europos Komisijos direktyvos, o jos yra palankios rinkos integracijai bei atsinaujinančiai energetikai.
Komisija pasisako už bendros Europos energetikos sistemos ir bendros energijos rinkos kūrimą. Be to, ji ir valstybes nares skatina kovoti su šiltnamio efektu bei vykdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą. Lietuva taip pat yra įsipareigojusi iki 2020 m. pasiekti, kad 23 proc. šalyje suvartojamos energijos sudarytų energija, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Netrukus Europos Komisija apsispręs dėl naujų įsipareigojimų atsinaujinančios energetikos plėtros ir šiltnamio dujų išmetimo mažinimo srityse iki 2030 m. Tikėtina, kad bus nuspręsta, jog energija, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, turi sudaryti 30 proc. visos ES suvartojamos energijos.
Tai reiškia, kad nauji uždaviniai bus iškelti ir Lietuvai. Kuo anksčiau šalis pasirengs juos įvykdyti ir integruos jų vykdymą į bendrą energetikos strategiją, tuo sklandžiau viskas vyks.
Vėjo jėgainės turi potencialo dar iki 2020 pigiausiu įmanomu būdu gaminti net ketvirtadalį visos Lietuvai reikalingos elektros energijos, o šios elektros kaina dėl technologijų pažangos ir toliau mažės.
Vėjo jėgainės turi potencialo dar iki 2020 pigiausiu įmanomu būdu gaminti net ketvirtadalį visos Lietuvai reikalingos elektros energijos, o šios elektros kaina dėl technologijų pažangos ir toliau mažės.
Todėl tolesnė vėjo energetikos plėtra sudarytų Lietuvai galimybę padidinti savo šalyje pagaminamos energijos kiekį, užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir sumažinti kainas vartotojams. Tačiau norint, kad ji vyktų, valstybei reikia ryžtis priimti strateginį sprendimą plėtoti vėjo energetiką.
Politikai turi pasižiūrėti į realią situaciją – įvairių elektrinių gaminamos elektros kainą, jos tendencijas, įsipareigojimus ES, teisinį reguliavimą – ir apsispręsti. Dabar, energetikoje sėkmingai vykstant kitiems svarbiems procesams, apsispręsti yra pats geriausias laikas.
Saulius Pikšrys yra Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius
