Euro įvedimas – neišvengiamas procesas, svarbus politinis žingsnis, atnešiantis daugiau nei tik ekonominę naudą. Nesame pirmieji – žinome Slovėnijos, Estijos ir Latvijos pavyzdžius, bendraujame su tenykščiais verslininkais. Vyksta aktyvus pasiruošimas: padedame jiems keisti programinę įrangą, ruošiame buhalterius, kuriems darbo tikrai padaugės. Susitinkame ir su verslininkus prižiūrinčių institucijų atstovais: norime išvengti parodomųjų baudimo akcijų, nesusipratimų. Kita vertus, turime suprasti – ne viskas visada eisis sklandžiai ir klaidų ne visada pavyks išvengti.
Dažnai spekuliuojama menamu kainų kilimu. Svarbu suvokti, kad prekių ir paslaugų kainas, kaip ir dabar, reguliuos rinka: prekiautojai negalės jų didinti, tiek, kiek norės. Tačiau tose srityse, kur esama monopolijų, pokyčių galime sulaukti. Ypač tas galioja mokesčiams: jau teko girdėti, kad viename mieste pagalvės mokestis nuo 2 litų išsyk didės iki 1 euro. Tai, be abejo paveiks ir verslininkus, ir vartotojus. Girdime kalbas ir apie galimą mokesčių kėlimą, o jis kainas kilstelėtų labiau nei jų apvalinimas, kurį, beje, ribos įstatymai.
Sunkiausia bus prekybininkams mažmenininkams, kurie atliks ir valiutų keitėjo funkcijas, todėl jiems reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Nuo sausio pirmosios, priimdami litus, grąžą jie turės atiduoti eurais, o tai neramina ne vieną mažesniuose kaimeliuose ir tolimesniuose regionuose dirbantį prekeivį. Į jiems kilsiančius sunkumus valstybinės institucijos turėtų atsižvelgti.
Prekių ir paslaugų kainas, kaip ir dabar, reguliuos rinka: prekiautojai negalės jų didinti, tiek, kiek norės. Tačiau tose srityse, kur esama monopolijų, pokyčių galime sulaukti.
Tiesa, ilguoju laikotarpiu kainos didės ir su tuo teks susitaikyti. Kita vertus, žinome, kad iš euro išlošime daugiau nei pralošime. Apskritai, prieš euro įvedimą turime įvertinti tai, ką mums davė dešimtmetis ES. Prieš keturiolika metų atrodėme panašiai kaip ir kitos post-sovietinės šalys: Moldova, Ukraina. Dabar, neverta net lyginti: pasikeitė socialinės struktūros, politika ir verslo sąlygos.
Galbūt, per pirmuosius penkerius ar šešerius metus sugebėjome išnaudoti ne viską, ką galėjome. Tačiau akivaizdu, kad svarbiausia, kas pasiekta – pakeitėme ir išplėtėme eksporto kryptis. Mūsų prekės keliauja ne tik į NVS šalis, bet ir į Vakarų valstybes, atradome savo nišas ir sėkmingai konkuruojame su Vakarų gamintojais. Tuo, dar prieš dešimt metų netikėjo ir daugelio senųjų ES narių verslininkai. Tačiau, mus priėmė kaip partnerius, o mūsų verslininkai sugebėjo pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis.
Pastebime ir nusivylimą, ypač žemės ūkyje. Tačiau, svarbiausia – Lietuvos verslininkai išmoko kovoti, bandyti, ginti savo teises, pasakyti savo nuomonę derybose. Euro įvedimas – tik šių, prieš keturiolika metų prasidėjusių, procesų tąsa ir įtvirtinimas, kuriam reikia ruoštis, bet kurio nereikia bijoti.
Sigitas Leonavičius yra Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
