„Dviejų greičių“ Europa yra plačiai vartojamas terminas, aiškinantis, jog Europos Sąjungos viduje egzistuoja du ar dar daugiau greičių, kadangi vienos šalys yra labiau integruotos į įvairias ES politikas ir sritis (Šengeno šalys, euro zonos šalys ir pan.) negu kitos. Panašu, jog „Brexit“ taip pat gali sukurti du greičius. Pagal siūlomą susitarimo tekstą Šiaurės Airija liktų Europos ekonominėje erdvėje su galiojančiais Europos Sąjungos įstatymais ir reguliacijomis tam, kad nebūtų sukurta fizinė siena tarp Airijos (ES narės) ir Šiaurės Airijos (JK teritorijos), akcentuojant, jog ir kokie būtų santykiai tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos ateityje, fizinės sienos niekad nebus, o likusi Jungtinės Karalystės teritorija gali būti ir mažiau integruota. Tai reikštų, jog siena būtų kuriama kažkur kitur, Jungtinės Karalystės teritorijoje, jeigu pastaroji ateityje nedalyvaus ES muitų sąjungoje (pasibaigus 21 mėnesio pereinamajam išėjimo iš Europos Sąjungos laikotarpiui). Kai kurie britų politikai jau išsakė poziciją, jog toks susitarimas skamba kaip britų pažeminimas ir Britanijos teritorijos skaidymas.
Vis tik, tokių teritorinių dalybų/pasiskirstymų/dezintegracijos Europos integracijos istorijoje jau būta, kai Grenlandija, Danijos užjūrio teritorija, 1985 metais pasitraukė iš tuometinės Europos ekonominės bendrijos dėl šiai salai nenaudingos bendros ES žvejybos politikos. Tik šiuo atveju pasitraukė ne pati valstybė – ES narė, bet jos teritorijos dalis. Skirtumas yra akivaizdus, nes britų atveju, pasitraukia valstybė, kuri neturės jokios politinės įtakos sprendimų priėmimui ES, tačiau dalį jos teritorijos ir toliau reguliuos, remiantis susitarimo tekstu, Europos Sąjungos teisė.
Škotijos vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon jau išreiškė nuogąstavimus ir poziciją, jog tokių specialių santykių su Europos Sąjunga nori ir Škotija, ir kodėl gi specialusis režimas gali būti kuriamas tik tarp Šiaurės Airijos ir ES? Proeuropietiškiausia JK dalis – Škotija (62% škotų balsavo už pasilikimą ES) – taip pat norėtų palaikyti panašų specialių santykių su ES režimą ir išlikti didesniame integracijos greityje su ES, net jei to ateityje ir nenorės likusi Jungtinės Karalystės teritorija.
Susitarimas vis dar kelia dideles diskusijas
Britanijos vyriausybės vadovė T.May po pusdienio trukmės derybų ir įtikinėjimų savoje vyriausybėje (lapkričio 14 d.) išėjo su teiginiu, jog vyriausybė pritaria šiam susitarimui. Nepaisant to, opozicija susitarimui visoje šalyje auga, ir ją kuria ne tik parlamentinė opozicija, bet ir didėjantis susipriešinimas premjerę delegavusioje konservatorių partijoje. Po to, kai tapo aišku, jog apie trečdalis vyriausybės narių nepritaria šiam susitarimo tekstui, o vyriausybės sekretoriai vienas po kito palieka vyriausybę (jau trys iš jų, įskaitant dar vieną pasitraukusį „Brexit“ reikalų atsakingą sekretorių Dominicą Raabą) – Parlamente kalbama ne tik apie opoziciją pačiam susitarimo tekstui, bet ir nepasitikėjimo balsavimą premjerei T.May. Panašu, jog nepatenkinti ne tik „Brexit“ šalininkai, bet ir škotai, opozicinė leiboristų partija, taip pat Šiaurės Airijos „unionistai“, siekiantys nekurti skiriančiųjų linijų tarp Šiaurės Airijos ir likusios Jungtinės Karalystės.
Šis susitarimas, kuris buvo pasiektas tarp ES ir britų vyriausybės, negalės būti įgyvendintas be Jungtinės Karalystės parlamento pritarimo. „Švelnusis „Brexit“, kurį siūlo šis susitarimas, kaip teigia daugelis ekspertų, nemaža tikimybė, jog gali būti nepatvirtintas JK Parlamente.
Pasak atsistatydinusio „Brexit“ atsakingojo Vyriausybės sekretoriaus, jeigu jis būtų žinojęs, jog bus pasiektas toks susitarimas, būtų verčiau balsavęs už britų pasilikimą Europos Sąjungoje. Kadangi šis susitarimas iš esmės reiškia tolesnį ES teisės galiojimą be galimybės paveikti sprendimus – be britų atstovavimo ES institucijose. Kita vertus, kaip numato ES Lisabonos sutartis, dabar buvo suderėtas susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išėjimo iš Europos Sąjungos, kuris apims 21 mėnesio pereinamąjį laikotarpį, o ateitį apibrėžiantis susitarimas dar tik bus pradėtas derinti.
Ar „viščiuko žaidimą“ laimėjo Europos Sąjunga?
Europos Komisijos pirmininkas J.C.Junckeris spaudos konferenciją, liečiančią ir „Brexit“ susitarimą, pradėjo šokio judesiu referuojant į T.May plačiai rodytą „Dancing qeen“ momentą. Panašu, jog šį „viščiuko žaidimą“ , kuris plačiai žinomas tarptautinių santykių teorijoje, išties laimėjo Europos Sąjunga, bent jau kol kas. „Viščiuko žaidimą“ nusako situacija, kai egzistuoja labai aiški interesų sankirta ar didelė priešprieša tarp dviejų tarptautinių santykių veikėjų ir jie tarsi lekia dideliu greičiu vienas į kitą, žinodami, jog gali ištikti katastrofiški padariniai, jei nė vienas iš jų nepasitrauks iš savo pozicijos trajektorijos.
Kiekvienas tikisi, kad susidūrimas neįvyks, nes kitas nusuks į šalį („viščiukas“). T.May dar prieš keletą savaičių tvirtinusi, jog Jungtinės Karalystės teritorija negali būti dalijama į skirtingus santykių su Europos Sąjunga režimus ir kad geriau yra jokio susitarimo negu bet koks, atrodo, galiausiai nusileido ES dėl Šiaurės Airijos.
Įmanomas scenarijus, jog dar prieš parlamento balsavimą dėl šio susitarimo teksto, pirmiau bus balsuojama dėl nepasitikėjimo T.May.
Kas įvyks su „Brexit“, jeigu susitarimo nepatvirtins JK Parlamentas?
Be Jungtinės Karalystės Parlamento pritarimo „Brexit“ susitarimo tekstas nebus įgyvendintas. Balsavimas Parlamente numatomas gruodžio mėnesį. Jungtinė Karalystė yra parlamentinė monarchija, turinti labai stiprias parlamentarizmo tradicijas. Koks likimas ištiks Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykius, jeigu parlamentas nepritartų šiam vyriausybės suderėtam tekstui?
Įmanomas scenarijus, jog dar prieš parlamento balsavimą dėl šio susitarimo teksto, pirmiau bus balsuojama dėl nepasitikėjimo T.May. Jeigu T.May atsistatydins arba bus atstatydinta – naujai suformuota britų vyriausybė gali paprašyti pratęsti derybų dėl „Brexit“ laikotarpį. Remiantis ES Lisabonos sutartimi, toks variantas yra įmanomas, jeigu britai paprašytų ir Europos Sąjungos narės tam pritartų. Įgyvendinant šį scenarijų „Brexit“ nuo 2019 balandžio 1 dienos tiesiog neįvyks, laikotarpis būtų pratęstas.
Kitas scenarijus, kurį T.May, pasiūlė buvęs premjeras Tony Bleiras – surengti antrąjį referendumą Jungtinėje Karalystėje ir leisti tautai nuspręsti, ar britus tenkina šis susitarimas, ir ar jie tebenori išeiti iš ES. Vis tik antrojo referendumo dėl „Brexit“ klausimą vis dar griežtai atmeta pati premjerė T.May, akcentuodama, jog britai jau apsisprendė dėl išėjimo iš Europos Sąjungos. Netgi įvykus antrajam referendumui ir britų piliečiams išreiškus norą pasilikti ES, išliktų klausimas – ar ir kaip įmanoma sustabdyti „Brexit'ą“.
Galiausiai kietasis „Brexit“ scenarijus gali įvykti, jeigu parlamentas nubalsuotų prieš – nepritartų vyriausybės suderėtam susitarimo tekstui, o suėjus dviejų metų laikotarpiui ( 2019 metų kovo 29 dieną), nebūtų jokio sprendimo dėl „Brexit“ laikotarpio pratęsimo. Ar tai reikštų, jog nustoja galioti visi ES teisės aktai Jungtinėje Karalystėje, o ES ir Jungtinė Karalystė neturi apskritai jokių teisinių susitarimų? Tokio precedento atsakingieji stengiasi išvengti.
Kita vertus, JK parlamentas gali ir pritarti šiam susiderėtam tekstui. Premjerė T.May jau pradėjo aktyvią paramos kampaniją visoje šalyje ir ieško sąjungininkų ne tik tarp bendražygių, bet ir britų verslininkų sluoksniuose. Pasitvirtinus šiam scenarijui, „Brexit“ – Jungtinės Karalystės išėjimas iš Europos Sąjungos – vyktų pagal numatytą planą ir įgyvendinamas pagal nustatytą 21 mėnesio pereinamąjį laikotarpį, o debatai pereitų kitą etapą – naujo susitarimo dėl ES ir JK ateities santykių kūrimą. JK premjerė T.May jau pradėjo diskusijas su Europos Komisija dėl susitarimo, liečiančio ateities santykius ir abi šalys sutarė dėl politinės deklaracijos.
Vis tik, panašu, jog pati reikšmingiausia politinė drama Europoje dar tik prasideda.
Sima Rakutienė yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė.
