Tokią finansinę paramą ne visuomet suteikia išsiskyrę sutuoktiniai, o ir Lietuvos įstatymai nenumato prievolės tėvams išlaikyti pilnamečius vaikus.
Tad ką daryti tiems pilnamečiams studentams, kuriems tėvai nepadeda, nors tokia parama būtų realiausias būdas efektyviai studijuoti ir nesiblaškyti su darbo paieškomis bei neužsikrauti paskolomis? Pagal Lietuvos įstatymus yra išimčių, kai tėvų pareiga išlaikyti savo atžalą nepasibaigia atšventus aštuonioliktąjį gimtadienį.
agal Lietuvos įstatymus yra išimčių, kai tėvų pareiga išlaikyti savo atžalą nepasibaigia atšventus aštuonioliktąjį gimtadienį.
Vienas iš išimtį leidžiančių pritaikyti kriterijų – mokymosi programos tipas. Išlaikymo iš tėvų gali siekti ne vyresni nei 24 metų vaikai, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą, leidžiančią įgyti pirmąją kvalifikaciją.
Studijų aukštosiose mokyklose atveju tokia parama priklausytų tik jaunesniems nei 24 metų studentams, kurie studijuoja pagal nuolatinės studijų formos programą, ir kuriems materialinė parama yra būtina. Taigi pilnametystės sulaukusiam magistrantūros studijų programą studijuojančiam pilnamečiam vaikui tėvai neprivalo teikti išlaikymo, nebent pilnametis vaikas mokosi pagal vientisųjų studijų programą, kai bakalauro ir magistrantūros studijos nėra atskirtos.
Kiti du išimtinius atvejus lemiantys kriterijai yra susiję su turtiniais klausimais. Jei būsimasis studentas kreipėsi į teismą dėl finansavimo iš tėvų priteisimo, teismas be pasirinkto mokymosi programos tipo vertina ir tai, ar pilnamečiam besimokančiam asmeniui yra reikalinga parama. Šią aplinkybę paprastai patvirtina sunki vaiko turtinė padėtis (nedirba, neturi jokio turto ir pajamų).
Jei būsimasis studentas kreipėsi į teismą dėl finansavimo iš tėvų priteisimo, teismas be pasirinkto mokymosi programos tipo vertina ir tai, ar pilnamečiam besimokančiam asmeniui yra reikalinga parama.
Vien šio fakto nepakanka ir teks įrodyti, kad buvo išnaudotos visos protingos galimybės pačiam pasirūpinti mokslui reikalingomis lėšomis. Studijos dieniniame skyriuje dažnai yra vienas svarbiausių argumentų, pateisinantis vaiko negalėjimą užsidirbti pačiam.
Galiausiai teisme atsižvelgiama ir į studento elgesį bei tai, kaip vykdoma pareiga mokytis. Įvertinamos ir individualios vaiko savybės, sveikatos būklė ir panašios aplinkybės.
Vaiko ir tėvų bylinėjimosi dėl studijų atveju teismas atsižvelgia ir į tėvų galimybes paremti savo vaiką, nes dėl paramos studijuojančiai atžalai neturi stipriai nukentėti ir kiti šeimos nariai. Kadangi priteista parama privalės būti mokama, o jos nemokant gresia priverstinis išieškojimas, vertinamos realios tėvų galimybės (turimas turtas, darbo užmokestis, kitokios pajamos) teikti paramą pilnamečiam vaikui.
Teisiniai procesai nėra malonūs ir neprisideda prie geranoriškų santykių kūrimo šeimoje, todėl neretai studentai renkasi kitas galimybes – valstybės paskolas ar valstybės remiamas paskolas.
Simona Augėnaitė, advokatė, advokatų kontoros SORAINEN vyresnioji teisininkė
