Tiesa, pats ARATC paslaugas teikia brangiau, o kritiką atremia manipuliuodamas informacija, nepaisydamas nei gyventojų interesų paslaugas gauti geriausiomis sąlygomis, nei įstatymų, nei įsigaliojusio teismo sprendimo.
Viešieji konkursai fiktyvūs
Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad Lazdijų rajone ARATC neteisėtai teikė atliekų tvarkymo paslaugas be viešojo konkurso, todėl privalo nedelsiant jį surengti ir sutartį nutraukti. Tačiau kol kas nėra jokių požymių, kad ARATC ketintų vykdyti teismo sprendimą – kalbama tik apie planus toliau teikti paslaugas. Matysime, ar naujai išrinkta savivalda sustabdys įsigalėjusią savivalę, kartu norisi atkreipti ir centrinės valdžios dėmesį į problemą ir jos galimą mastą kitose savivaldybėse.
Problema atsirado, kai Lazdijų rajono savivaldybė paskyrė ARATC atsakomybę organizuoti viešuosius pirkimus, parinkti privatų atliekų tvarkytoją ir kontroliuoti jo veiklą, šias pareigas ARATC vykdo jau 16 metų. Tačiau visi nuo 2019 metų paskelbti viešieji konkursai iš esmės galimai buvo fiktyvūs – dėl pirkimo sąlygose nustatytos rinkos situacijos neatitinkančios maksimalios paslaugų teikimo kainos neatsirado įmonių, galinčių teikti tokią paslaugą. Tuomet atliekų išvežimą organizuoti ėmėsi pats ARATC, tačiau taip pat nesugebėjo tilpti į savo pačių viešojo konkurso nuostatuose nurodytos kainos rėžius.
Gyventojams – manipuliacijos kainomis
Manipuliuodamas duomenimis, ARATC siekia įbauginti tiek pačią Lazdijų rajono savivaldybę, tiek jos gyventojus, kad, elgiantis pagal galiojančius įstatymus ir galiojantį teismo sprendimą, atliekų tvarkymo paslaugų kainos reikšmingai išaugs. Pavyzdžiui, ARATC bando teigti, kad rinkos dalyviai siekia net 40 poc. pabranginti atliekų tvarkymo paslaugas, nors nepaskelbus viešojo konkurso nėra jokių oficialių pasiūlymų, kuriais būtų galima pasiremti taip teigiant, todėl visuomenės gąsdinimas didesniais mokesčiais yra populizmas. ARATC teigia, kad atliekų tvarkymo paslaugos mokesčių mokėtojams pabrangtų 22 proc. arba 9,43 euro. Lieka neaišku, kodėl paslauga brangtų 22 proc., jeigu
iš rinkos dalyvių neva sulaukta prašymų didinti kainą 40 poc. Ar tai reiškia, kad rinkliavą pats ARATC jau didino nuo 2021 metų?
Susiklosčius tokiai situacijai, gyventojų interesai buvo ginami teisme, šių metų pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmos instancijos teismo pozicijai ir priėmė Lazdijų rajono savivaldybei ir ARATC nepalankų sprendimą. Teismas nustatė, kad ARATC neteisėtai su savimi sudarė sutartį dėl paslaugų teikimo, o ir tokios „laikinos“ sutarties kainos viršijo numatytą viešojo pirkimo biudžetą. Atkreipiame dėmesį, kad ARATC dar ir vykdė savo teikiamų paslaugų kontrolę. Tai iš esmės reiškia, kad tokia kontrolė negalėjo būti objektyvi, o savivaldybė pati siekė, kad atliekų išvežimo paslaugą teiktų ARATC.
Be to, ARATC teismui nesuteikė informacijos, kiek kainuoja jo teikiama paslauga. Viešojoje erdvėje nurodė, kad teikia paslaugas už 181 078 eurų sumą. Visgi ši suma nėra pagrįsta jokiais oficialiais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad teisme ARATC neįrodė teikiantis paslaugas už deklaruojamą kainą. Be to, teismas įvertino, kad buvo sudaryta papildoma sutartis dėl biudžetą viršijančių mokėjimų, kuri nebuvo nutraukta, todėl ARATC vykdydamas veiklą galimai gauna papildomų įmokų iš savivaldybės biudžeto. Taigi, nurodoma suma veikiausiai tėra dūmų uždanga, kuri neleidžia gyventojams pamatyti tikrosios situacijos ir įvertinti tikrosios paslaugų teikimo kainos.
Teismo sprendimus ignoruoja
ARATC teismo buvo įpareigotas nutraukti sudarytą sutartį dėl atliekų tvarkymo Lazdijų rajone ir kiek įmanoma greičiau organizuoti viešąjį konkursą. ARATC privalėtų iš karto vykdyti jau įsiteisėjusį Apeliacinio teismo sprendimą, nepaisant to, kad kasacine tvarka buvo kreiptasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau kol kas kalba tik apie galimybę tęsti paslaugų teikimą.
Akivaizdus teismų sprendimo ir įstatymų ignoravimas verčia kelti klausimą ar efektyviai ir skaidriai panaudojame mokesčių mokėtojų pinigus. Nesudarant sąlygų sąžiningai konkurencijai, eikvojami riboti valstybės resursai, ribojama valstybės ekonominė raida, verslo plėtra regionuose, taip pat sukuriama terpė, kurioje apskritai nebelieka privataus verslo. Verta susirūpinti, ar yra užtikrinami gyventojų interesai gauti paslaugas skaidriai ir geriausiomis įmanomomis sąlygomis.
