Pagrindinė problema – nesąžininga konkurencija, skaidrumo trūkumas sutartyse, kuriose – savivaldybių biudžeto, taigi ir gyventojų kišenių, milijonai eurų. Norėčiau pasidalinti trimis atliekų tvarkymo organizavimo problemomis, kurias matau kaip Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos (LKATA) vadovas.
STT paskelbė tyrusi Alytaus miesto, Jonavos, Kėdainių, Šiaulių, Šilutės ir Tauragės rajonų savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo procesus ir nustatė, kad jie nėra pakankamai kontroliuojami, o vykdomuose viešuosiuose pirkimuose trūksta skaidrumo, nepakankamai užtikrinama konkurencija. Apie šias problemas pastaruosius kelerius metus nuolat kalba ir LKATA, atliekų tvarkymo situacijoje savivaldybėse įžvelgdama tris esmines problemas.
Prisidengia vidaus sandoriais
Pirma, vidaus sandorio sudarymas pažeidžiant įstatymus ir ribojant konkurencinę aplinką. LKATA iš esmės neprieštarauja vidaus sandorio egzistavimui, jei tai daroma laikantis įstatymų ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Deja, dažnu atveju vidaus sandoriu prisidengiama nenorint organizuoti sąžiningų viešųjų pirkimų ir iš karto numatant paslaugos teikėją. Nors 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu Konstitucinis Teismas aiškiai nustatė, kokiomis išimtinėmis aplinkybėmis savivaldybės gali sudaryti vidaus sandorį, dažnai šis sprendimas interpretuojamas savaip, kaip savivaldybei norisi.
Tokio atvejo pavyzdį galima pateikti iš Klaipėdos savivaldybės, kuri savo valdomai įmonei „Klaipėdos autobusų parkas“ organizavo mašinų, skirtų kelių, gatvių, šaligatvių, dviračių ir pėsčiųjų takų valymui, perdavimą, galimai siekiant ateityje su šia įmone sudaryti vidaus sandorį. Atvejis iliustruoja, kad savivaldybės iš anksto ruošiasi vidaus sandoriams, siekiant išvengti sąžiningų viešųjų pirkimų.
Konstitucinis Teismas nurodė, kad savivaldybės vidaus sandorius su sau pavaldžiomis įstaigomis gali sudaryti tik tuomet, kai nėra galimybės paslaugų teikėją pasirinkti viešojo konkurso būdu, tik tokiu būdu galima užtikrinti nuolatinį paslaugų teikimą ir tik įsitikinus, kad vidaus sandoris nediskriminuoja kitų tokias pačias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių. Nutarime nėra numatoma, kad savivaldybė, nesant tinkamų pagrindų ir neįvertinus rinkos, galėtų pasirinkti neorganizuoti viešųjų pirkimų ir paslaugas gyventojams užtikrinti vidaus sandoriais.
Paprastai savivaldybės turi galimybę paslaugas užtikrinti organizuojant viešąjį konkursą, nes rinkoje yra pakankamai privačių tiekėjų, kurie yra kompetentingi teikti paslaugas, todėl vidaus sandoriai nepagrįsti. Teiginiai dėl techninių priežasčių, paslaugos teikimo nepertraukiamumo užtikrinimo neįtikina, kai kitos savivaldybės sėkmingai įsigyja paslaugas iš rinkos.
Fiktyviai laikinos sutartys
Antroji problema – tai vidaus sandorio „nesusekamumas“ ir neskaidrumas. Neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek ir kokių paslaugų ir už kokią kainą yra teikiama konkrečioje savivaldybėje pagal vidinius susitarimus, kurie pridengti „laikinų“ sutarčių argumentais.
Šią problemą iliustruoja šiais metais Lietuvos apeliacinio teismo priimtas Lazdijų rajono savivaldybei ir „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui“ (ARATC) nepalankus sprendimas byloje dėl atliekų surinkimo organizavimo.
Teismas nustatė, kad ankstenių pirkimų biudžetus viršijo ne tik rinkos dalyvių kainos, bet ir paties ARATC „laikinos“ sutarties kainos. ARATC ėmėsi pati teikti paslaugas pagal sudarytą laikinąją sutartį, kurios kainos neatskleidžia. Negana to, ARATC dar ir vykdė savo teikiamų paslaugų kontrolę, kas dar labiau diskredituoja šią sutartį.
Nepriklausomi rinkos dalyviai jau kurį laiką stebi galimus siekius uždaryti rinką per tokias ilgalaikes sutartis, nors jos įvardijamos kaip laikinos, vidaus susitarimai nėra kontroliuojami. Pastebimi ne tik STT nurodomi trūkumai, kad paslaugų teikėjai (savivaldybių valdomos įmonės) kartu ir patys nagrinėja gyventojų skundus, tačiau taip pat nėra viešinami tokie susitarimai, kainodara, jos sudarymo tvarka, realiai nėra taikomos baudos arba jos nėra numatytos.
Tokios situacijos su atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugomis savivaldybėse lemia, kad neįmanoma žinoti, kokia Lietuvos ekonomikos dalis slepiasi po vidaus sandoriais. Tik skaidriai matuodami vidaus sandorio apimtis, kainodarą ir ją lygindami tiek tarp savivaldybių, tiek su verslo viešųjų pirkimų rezultatais galėtume tikėtis progreso ilgalaikėje perspektyvoje. Reikalingas kokybiškas registras šiems duomenims kaupti ir analizuoti.
Vienodos sutartys suteiktų aiškumo
Trečioji problema – atliekų vežimo sutarčių nevienodumas. Kiekviena savivaldybė eikvoja energiją ir išteklius rengdama tipinių paslaugų sutartis. Siekiant ilgalaikėje perspektyvoje lyginti paslaugas ir stebėti skirtingų regionų kainodaros pokyčius, būtų prasminga turėti ne nuolat besikeičiančias, bet standartizuotas sutartis.
Lazdijų atvejis parodė, kad net kilus teisminiam ginčui buvo neįmanoma sužinoti tikslių duomenų, už kokią sumą ARATC teikė paslaugas Lazdijų rajono savivaldybei. Pačios ir teikdamos paslaugas, ir save kontroliuodamos, savivaldybėms pavaldžios įmonės tampa niekam iš esmės neatskaitingos ir neįmanoma įvertinti, ar paslaugų kaina atitinka gyventojų interesus.
Apibendrinant, paskelbta STT analizė mūsų asociacijos nariams suteikia pokyčių atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo srityje viltį. Siekiame, kad ši sistema taptų skaidri ir užtikrintų sąžiningą konkurenciją, kuri garantuotų kokybiškas paslaugas galutiniam vartotojui. Žinoma, STT analizės poveikis tiesiogiai priklausys ir nuo atsakingų institucijų ryžto keisti padėtį bei visuomenės domėjimosi šia tema. Todėl LKATA nariai aktyviai dirba, viešindami susidariusią situaciją.
