Jaunimo situacija Kaune
Jei pažvelgsime į Kauno miesto strateginį planą, pastebėsime, jog daug kalbama apie Kauną, kaip studentų miestą. Iš tiesų studentija sudaro ženklią bendruomenės dalį. Tačiau nesigirdi platesnių diskusijų, kaip išnaudoti akademinio miesto potencialą. Jei ir diskutuojama jaunimo tema, diskusijos dažniausiai pasibaigia kalbomis, pavyzdžiui, apie naktinio troleibuso maršruto įvedimą, kad studentams būtų patogiau grįžti namo po naktinių šėlionių. Būtų puiku, tačiau tai – tik smulkmena.
Statistika rodo, kad moksleivių Kaune mažėja, 19-20 metų jaunuolių skaičius sparčiai išauga, o po to gyventojų skaičiaus kreivė krenta žemyn. Tai reiškia, jog Kaunas pritraukia iš kitų miestų daug studentų, kurie iš esmės atstato pusiausvyrą bendruomenėje, kai tuo pat metu Kaune gimusių moksleivių skaičius drastiškai mažėja. Po studijų jaunimas paprasčiausiai dingsta iš Kauno. Emigracijos kryptys įvairios: užsienis, Vilnius ar net Kauno rajonas. Kaunas netenka potencialios viduriniosios klasės, kurios egzistavimas ypač susijęs su miesto gerove, o šios problemos nesprendimas – uždelsto veikimo bomba.
Ekonominė miesto politika
Gyventojų pajamų mokestis – tai pagrindinis mokestis, tenkantis miestams ir sudarantis beveik pusę Kauno biudžeto. Keista, kai Kauno miesto savivaldybės finansų strategai pabrėžia mokesčių surinkimą iš įvairių rinkliavų, baudų ar panašiai, kas yra trupinėliai lyginant su gyventojų pajamų mokesčio lėšomis. Tokia strategija atrodo primityviai ir nepagarbiai. Ar mes norime rinkti miesto biudžetą iš nepriteklių kamuojamų, piktų žmonių, kurie suneša lėšas iš didesnių mokesčių, baudų, ar siekiame, kad miesto pajamas garantuotų laimingi, dirbantys ir užsidirbantys miestiečiai?
Surinkti daugiau gyventojų pajamų mokesčio ir turėti daugiau lėšų duobėtoms miesto gatvėms tvarkyti galima mąstant viena kryptimi – mums reikia daugiau Kaune registruotų gyventojų ir daugiau darbdavių, kurie tiems gyventojams suteiktų pajamas. Jei to neužtikrinsime, miesto ateitis liks miglota.
Kaunas – patogus miestas!
Pavydžiai žvelgiame į Vilnių, kur jaunimo skaičius auga. Natūralu, jog sostinės trauka didelė, tačiau turime pagaliau suprasti, jog kovoja ne Vilniaus ir Kauno miestų aukštosios mokyklos, o patys miestai konkuruoja tarpusavyje. Studentai renkasi ne VU ar VDU, ne VGTU ar KTU, o Vilnių ar Kauną.
Kaunas turi sutelkti politikus, akademikus, verslo bendruomenę sunkiai konkurencinei kovai su sostine. Kauno miestas yra patrauklus, nes jį patogu pasiekti, čia nėra automobilių spūsčių, pigesnis pragyvenimas. Kaune puikios laisvalaikio leidimo sąlygos. Visa tai tinka jaunimui, tik reikia patraukliai pateikti miesto privalumus.
Neramina ir studijas baigusių, Kaune įsitvirtinusių jaunų šeimų kėlimasis į Kauno rajoną. Kaune užmiršta urbanistinė plėtra. Kol kauniečiai pokštavo su įvairiais merais, Vilnius plėtėsi, atsirado naujos statybos rajonai. Kaune vyrauja chaotiška plėtra, kuomet sovietinių daugiabučių masyve įterpiamas šiuolaikiškas daugiabutis, o tokia gyvenamoji vieta nei patraukli, nei patogi. Natūralu, kad vaizdingos Kauno rajono apylinkės kur kas patrauklesnės. Žmonių judėjimo kryptį į Kauno rajoną turi pakeisti patrauklesnis teritorijų planavimas pačiame mieste, juolab, kad vietos yra pakankamai. Laikas vėl imtis iniciatyvų prisijungti dalį Kauno rajono teritorijų, kurios seniai tapusios miesto dalimi.
Miestas patrauklus darbdaviams
Ima pavydas ir žiūrint į Druskininkus ar vėl į Kauno rajoną. Kauno valdžia turėtų pradėti savo veiklą nuo bendrojo miesto plano analizės, išskiriant patraukliausias teritorijas investuotojams, jas paruošiant (sparčiau sutvarkant dokumentaciją, pašalinant veiksnius, trukdančius spartesnei miesto plėtrai). Kas savaitę atsakingi valdininkai turėtų merui atsiskaityti, ką padarė ir ko nepadarė dėl vieno ar kito objekto ieškant investuotojų. Kodėl neatleidus naujai besikuriančių įmonių ar tų įmonių, kurios perkelia savo veiklą ar kitaip investuoja į miestą, nuo nekilnojamo turto ar žemės mokesčių? Tokia praktika sėkmingai taikoma Kauno rajone.
Jaunimas – svarbi, bet mažai įtakinga bendruomenės dalis
Kaunas dažnai vaizduojamas kaip konservatyviausias Lietuvos miestas, tačiau aš tuo abejoju. Vien studentų skaičius mieste rodo, kad Kaunas pretenduoja į liberaliausio miesto titulą. Ar gali jaustis visaverčiu bendruomenės nariu, jei gyveni mieste, naudojiesi jo infrastruktūra, bręsti jame kaip asmenybė, gal čia net kuri šeimą, o negali išreikšti savo nuomonės pačiu paprasčiausiu būdu – balsuodamas savivaldybių tarybų rinkimuose? Taip, balsuoti galima bet kur, tačiau dėl įstatymų netobulumo balsas nueina ne į tą miestą, kuriame gyveni, o į tą, kuriame esi deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Praeina nemažai laiko, kol, baigęs studijas, įsitvirtindamas mieste, jaunuolis įsigyja nuosavą būstą, – iki tol jis yra priklausomas nuo kitų asmenų malonės.
Vienintelis Vytauto Didžiojo universitetas prieš Seimo rinkimus prakalbo apie galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą universiteto bendrabučiuose, nors Seimo rinkimuose tai nėra ypač aktualu. Universitetai, kitos mokslo įstaigos galėtų ne tik leisti, bet ir skatinti studentus deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučiuose ar kitose mokslo įstaigai priklausančiose objektuose. Svarbu, jog žmogus galėtų prisidėti prie miesto gyvenimo bent balsuodamas už politikus to miesto, kuriame jis gyvena.
Tai kas išgelbės Kauną?
Akademinio miesto tema labai plati, tačiau jos aktualumas aštrėja kiekvieną dieną, kai iš Kauno išvyksta būriai jaunimo. Kitiems Lietuvos miestams taip pat būdingos rimtos problemos dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo, tačiau Kaunas turi gelbėjimosi ratą, kurio neišnaudoja.
Akademinio miesto sąvoka turi būti ne deklaruojama, o realizuojama. Kaune nepasilieka darbingiausio amžiaus jauni žmonės, galintys kurti miesto gerovę. Tam, kad jaunimas pasiliktų, Kaunas turi būti patrauklus, patogus gyventi miestas, kuriame suteikiamos geros sąlygos kurti darbo vietas. Laiku neįvertinta problema po kelių dešimtmečių turės skaudžių pasekmių. Ne veltui sakoma: jaunimas – mūsų visų ateitis.