Kauno apygardos teismas paskelbė daug prieštaringų emocijų sukėlusį teismo sprendimą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Kauno klinikinės ligoninės už tai, kad dar 2012 m. ligoninės slaugytojai leidžiant medikamentą tiesiai į veną sustojo kūdikio širdis.
Mirusio kūdikio artimieji prašė priteisti iš ligoninės dėl vaiko netekties 1 mln. Eur neturtinės žalos dydžio atlyginimą. Kauno apygardos teismas priteisė tėvams po 46 958,14 Eur. Po šio sprendimo žiniasklaidoje tik dar labiau paaštrėjo kritika ir kaltinimai Lietuvos teismams, kad gyvybės atėmimo bylose jie neva priteisia labai menkas neturtinės žalos atlyginimo sumas. Kaip minėtą teismo sprendimą galima būtų vertinti specialisto – teisininko akimis?
Lietuvos teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimais panašaus pobūdžio bylose yra dosnesnė nei kompensacijos, priteisiamos daugumoje Europos šalių.
Kaip žalos atlyginimo teisės ekspertė ir šios srities mokslininkė, norėčiau apginti Lietuvos teismus, nes tiek šių metų Europos Sąjungos remiami lyginamieji Europos šalių tyrimai, atlikti XI Nacionalinės Milano civilinės teisės asamblėjos iniciatyva, tiek pastarųjų metų Vienos draudimo ir deliktų teisės centro Austrijoje (ECTIL) kasmetinės apžvalgos žalos atlyginimo srityje Europos šalyse aiškiai rodo, kad Lietuvos teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimais panašaus pobūdžio bylose yra dosnesnė nei kompensacijos, priteisiamos daugumoje Europos šalių.
Paprastai Vakarų Europos šalyse neturtinės žalos kompensacija gyvybės atėmimo atveju neviršija 12 000 Eur ir tik išskirtinais atvejais pasiekia 25 000 Eur ar truputį daugiau. Lietuvoje neatsargaus gyvybės atėmimo atvejais, pvz. dėl eismo įvykio ar medikų klaidos, neturtinė žala siekia 7000 Eur – 20 000 Eur. Išskirtinais atvejais, ypač daug dėmesio susilaukusiose bylose, neturtinės žalos atlyginimas gali būti didesnis.
Pvz., garsioje Skuodo policininko, suvažinėjusio tris nepilnamečius, byloje buvo priteista po 43 443 Eur kiekvienam iš tėvų. Sunkių nusikaltimų atvejais neturtinės žalos dydžiai gali būti dar didesni. Pvz., byloje dėl merginos nužudymo, nupjovus jai galvą bei išniekinus palaikus, iš nukentėjusios bendramokslių, įvykdžiusių nusikaltimą, tėvams buvo priteista po 72,405 Eur, o už merginos – vienintelės nukentėjusiųjų dukters – išniekinimą ir sudeginimą automobilio bagažinėje teismai priteisė po 57,924 Eur.
Taigi Europos šalių teismų praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos atlyginimu sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimo atvejais, galima pastebėti tendenciją, kuri iš pirmo žvilgsnio primena paradoksą.
Nukentėjusiojo, netekusio gyvybės, artimiesiems teismai dažniausiai priteisia labai mažas simbolines neturtinės žalos atlyginimo sumas arba iš viso netenkina ieškinių. Regint tokią teismų poziciją, gali susidaryti įspūdis, jog žmogaus gyvybė, kaip absoliuti bei pati aukščiausia vertybė, yra tarsi nuvertinama.
Laikoma, jog gyvybės atėmimo atveju nelieka tiesiogiai nukentėjusiojo asmens, o ieškinius reiškia tik gyvybės netekusių asmenų artimieji.
Tačiau reikėtų pastebėti, jog tokia teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo bylose nėra atsitiktinė ar implikuojanti, kad žmogaus gyvybei nesuteikiama derama reikšmė.
Tokie priteisiamų kompensacijų už neturtinio pobūdžio praradimus dydžiai turi konceptualų pagrindimą, nes laikoma, jog gyvybės atėmimo atveju nelieka tiesiogiai nukentėjusiojo asmens, o ieškinius reiškia tik gyvybės netekusių asmenų artimieji. Tokiu atveju laikoma, kad pažeidžiama artimųjų teisė ne į sveikatą ar gyvybę, bet į jų socialinius ryšius, kaip į vieną iš teisės į privatų gyvenimą aspektų.
Tuo tarpu, pvz., sveikatos sužalojimo atveju pasikėsinama į absoliučią labiausiai saugotiną vertybę – žmogaus gyvybę. Todėl žalos atlyginimo dydžiai sveikatos sužalojimo bylose yra kur kas didesni nei gyvybės atėmimo atveju. Ir būtent šių kategorijų bylose savo žalos atlyginimo mechanizmo efektyvumu Lietuvą lenkia daug Europos šalių.
Kadangi civilinės žalos atlyginimo bylose nesiekiama žalą padariusio asmens nubausti, o tik kompensuoti nukentėjusiam padarytą žalą, natūralu, kad žalos atlyginimo dydžiai sveikatos sužalojimo bylose turi būti kur kas didesni nei gyvybės atėmimo atveju.
Tarptautinėse konferencijose skirtingų Europos šalių mokslininkai, lygindami žalos atlyginimo mechanizmus ir dydžius, dažnai liūdnai atsidūsta ir pripažįsta, jog, deja, nužudyti žmogų dažniausiai yra pigiau nei jį sužaloti. Dar daugiau, sunkumų kelia ir tai, jog iš esmės neturtinės žalos nei gyvybės, nei sveikatos sužalojimo atveju tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.
Įstatymuose numatoma piniginė satisfakcija yra tik tam tikra visuomenės solidarumo su nukentėjusiais išraiška, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą bei jo išgyvenimus, kuri, deja, nei sugrąžins mirusiųjų, nei grąžins prarastą sveikatą.
Mokslininkai, lygindami žalos atlyginimo mechanizmus ir dydžius, dažnai liūdnai atsidūsta ir pripažįsta, jog, deja, nužudyti žmogų dažniausiai yra pigiau nei jį sužaloti.
Lietuvos teismų praktika ilgą laiką specialistų buvo kritikuojama būtent dėl priešingos tendencijos, kad gyvybės atėmimo atveju teismai priteisia neadekvačias sumas nukentėjusiųjų artimiesiems. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi ir Lietuva artėja prie Vakarų Europos šalių praktikos. Kita vertus, iki šiol mes vis tiek esame vieni pirmaujančių pagal priteisiamas neturtinės žalos sumas gyvybės atėmimo bylose.
Taigi tokia teismų praktika, kai už žymų sveikatos sužalojimą priteisiama didesnė kompensacija nei gyvybės atėmimo atveju, neturėtų būti suprantama kaip neadekvačiai vertinanti žmogaus gyvybę, nes nustatant neturtinės žalos dydį lemiamu veiksniu tampa būtent atitinkamos kompensacijos prašančio artimojo, tik kaip netiesiogiai nukentėjusio asmens, patirti nematerialaus pobūdžio praradimai, jų mastas bei intensyvumas.
Dr. Solveiga Palevičienė yra advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuota partnerė, advokatė, MRU TF docentė
