Visas pasaulis mato, kad diktatoriai yra kupinesni pasiryžimo ir vieningesni nei demokratinių šalių lyderiai.
Deja, autoritarinių šalių banditiškos sanklodos vadovai dažniau būna ryžtingesni nei verslo pinigų ir žiniasklaidos dėka išrinkti demokratinių valstybių vidutinybės, inteligentiškos faktūros prezidentai ar premjerai.
Kai žmogui lūžusi koja, medetkų tepalas ar voltaren gelis nepadės, reikės rimto gydymo, todėl Vakarų šalių aiškinimas, kad mes daug padedame Ukrainai yra fariziejiškas, nes reikia padėti 100 proc., iš esmės, o ne daug.
Be to, tokia Vakarų šalių lyderių elgsena ir viešai demonstruojama baimė prieš diktatorius, tik skatina pastaruosius veikti, o Vakarų šalių gyventojus nuogąstauti, ar tikrai NATO, kurios nors jai priklausančios šalies užpuolimo atveju, 100 proc. suveiks bendros gynybos 5 - asis straipsnis, ar bus tik „griežti“ susirūpinimai bei reikalavimas abiems pusėms neeskaluoti situacijos.
Rusijos žvalgyba ir propaganda daug deda pastangų, kad NATO šalių gyventojai pradėtų abejoti, ar karo atveju būtų bendras ir visų NATO valstybių pasipriešinimas. Tačiau čia Rusijai į pagalbą ateina pačių NATO šalių vadovų neryžtingumas ir nepakankama parama Ukrainai jos kovoje už laisvę bei demokratijos vertybes.
Vakarai neleidžia smogti net į šiaurės korėjiečių stovyklas. Negi laukia, kol jie pilnai įsijungs į karą ir bus dar daugiau pralieto ukrainiečių karių kraujo?
Ukrainos prezidentas Zelenskis pareiškė: „Matome kiekvieną stovyklą, kur Rusija sutelkė Šiaurės Korėjos karius, ir mes galėtume ten smogti, bet nėra leidimo“.
Štai taip šis Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą apnuogina demokratinių valstybių vadovų dviveidiškumą. JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) įeis į istoriją, tikriausiai kaip pats neryžtingiausias prezidentas, kurio valdymo metu užsienio šalių diktatoriai pakėlė galvas.
Ne solidus išėjimas, o chaotiškas JAV pabėgimas iš Afganistano įkvėpė Rusijos diktatoriui vladimirui putinui drąsos 2022 m. pradėti plataus masto karą prieš Ukrainą.
1938 m. Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vadovai savo nuolaidžiavimu ir kvailomis kalbomis apie taiką paskatino Adolfą Hitlerį kartu su komunistine Sovietų Sąjunga pradėti Antrąjį pasaulinį karą. Istorija kartojasi.
Ar bus Trečiasis ir paskutinis žmonijos istorijoje pasaulinis karas?
Bus, jei Ukrainoje nebus sustabdyta Rusija. Karas išsiplės ir į kitas šalis. Skubiai reikia ne tik visuotinės ukrainiečių karių nuo 18 metų mobilizacijos, tautos vienybės ir geresnio bei efektyvesnio organizuotumo karo fronte, bet būtinas ir besąlygiškas, be jokių apribojimų Vakarų šalių ginkluotės tiekimas Ukrainai.
Esame Trečiojo pasaulinio karo priešaušryje. Su Rusija gražiuoju nesusitarsime niekaip. Jeigu, kas galvoja, jog reikia paspausti Ukrainą, kad „vardan taikos“ šalis padarytų teritorines nuolaidas Rusijai, tai klysta fundamentaliai. Rusija laimi ir po kelių metų pradeda vėl naują karą, nes rusiškojo imperializmo virusas iš rusų visuomenės sąmonės ne tik neišnyksta, bet ir sustiprėja.
