Aptarimas buvo viešas, tad ir ši informacija neturėjo kokio nors specialaus statuso. Kitaip tariant, ji galėjo būti viešinama jau tuomet.
Pirmąsias rekomendacijų mintis suformulavau aš, el.paštu jas nusiunčiau Tomui Ramanauskui, ekonomikos mokslų daktarui, tuometiniam Lietuvos banko tarnautojui, su kuriuo bendradarbiaujame jau daug metų.
Savąsias idėjas dar anksčiau buvo pasiūlęs ir Ričardas Kasperavičius, ekonomistas, dirbantis Finansų ministerijoje.
T.Ramanauskas sukėlė šias mintis į dokumentą, pridėjo kelias savąsias ir atsiuntė man. Aš dar kartą jį papildžiau, įrašydamas siūlymus dėl Lietuvos banko vadovybės, kredito unijų sistemos pertvarkymo, Ūkio banko turto perkėlimo į kitą banką aplinkybių tyrimo, UAB „Būsto paskolų draudimo” veiklos perspektyvų ir išsiunčiau šį darbinį dokumentą komiteto nariams susipažinti.
Jiems abiems – T.Ramanauskui ir R.Kasperavičiui – esu dėkingas už profesionalumą ir pilietiškumą, o T.Ramanauskui – ir už ypatingą drąsą, nes jo atžvilgiu Lietuvos banko vadovai elgėsi agresyviai ir neleistinai, galimai pažeisdami jo teises ir atitinkamus įstatymus.
T.Ramanauskui buvo daromas neleistinas spaudimas, jo reputacija buvo menkinama tiek Lietuvos banko viduje, tiek ir viešojoje erdvėje. Dėl to ir dėl kitų aplinkybių, susijusių su parlamentiniu tyrimu, balandžio mėn. Generalinė prokuratūra T.Ramansuakui suteikė pranešėjo statusą.
Gali būti, kad tai pirmasis toks atvejis Europos Sąjungos valstybių centrinių bankų sistemoje. Tad V.Vasiliauskas, Lietuvos banko vadovas, tikrai pateks į Europos centrinių bankų istoriją.
Priminsiu, kad pavasarį Seimui buvo teikiama rezoliucija dėl nepasitikėjimo šiuo valstybės tarnautoju dėl pademonstruotos akivaizdžios nepagarbos parlamentinį tyrimą vykdančiai institucijai ir jos menkinimo Lietuvos banko tarnautojų akyse.
Argumentų nepasitikejimui po pastarųjų faktų apie pranešėjo statuso suteikimą paviešinimo, manau, tik padaugės.
Tad nuo balandžio mėn. T.Ramanauskas teikė informaciją krizės tyrimą vykdančiam Seimo komitetui jau kaip oficialus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Generalinės prokuratūros saugomas pranešėjas. Šiuo metu T.Ramanauskas yra mano kaip Europos Parlamento nario biuro darbuotojas.
Vakar jis kreipėsi į mane ir informavo, kad Seimo narys Mykolas Majauskas, nors buvo įspėtas apie specialų liudytojo statusą, diskreditavo ir žemino jį posėdžio, kuriame jis liudijo parlamentinio tyrimo komisijai, metu ir vėliau, viešai komentuodamas uždaro posėdžio medžiagą.
Taip galėjo būti pažeistos pranešėjo statusą turinčio asmens teisės ir, tuo pat metu, Pranešėjų apsaugos įstatymas. Toks Seimo nario elgesys – visiškai neleistinas. Taip pat galėjo būti pažeisti ir kiti įstatymai bei Seimo statuto straipsniai, reglamentuojantys specialiųjų tyrimo komisijų ir uždarų Seimo komiteto posėdžių darbo tvarką.
Dėl galimai pažeistų Tomo, kaip oficialaus pranešėjo, teisių mes abu netrukus kreipsimės į Generalinę prokuratūrą ir paprašysime ištirti galimus pažeidimus ir imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų užtikrintos pranešėjo statusą turinčio asmens teisės ir įstatymų laikymasis. Apie tai taip pat informuosiu atitinkamas Europos Sąjungos institucijas, nes atlyginimo mokėjimą Tomui Ramanauskui finansuoja Europos Parlamentas, t.y. visos Europos Sąjungos mokesčių mokėtojai.
Stasys Jakeliūnas yra Europos Parlamento narys.
Su T.Ramanausko komentaru galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.