Pirmiausia į akis krinta po kelių optimizmo mėnesių gerokai bliūkštelėjęs bendrasis paskolų portfelis. Per lapkričio mėnesį jis sumažėjo net 1,19 mlrd. litų. Tačiau daryti išvadą, kad žlugo begimstanti viltis, jog skolinimas atsigauna, būtų neapdairu, nes didžiąją dalį paskolų nusiurbė gerokai sumažėjęs paskolų pačių bankų įmonėms portfelis.
Priežasčių galima įžvelgti įvairių, tačiau panašu, kad intensyvaus antrinių įmonių finansavimo laikas baigėsi ir paskolos grįžta atgal į bankus. Tuo tarpu paskolų verslui portfelis kito nežymiai – mažėjo 85,11 mln. litų, o paskolų privatiems asmenims suma išliko veik nepakitusi – didėjo 317 tūkst. litų.
Įdomu tai, kad gerokai sulysęs paskolų antrinėms įmonėms portfelis neturėjo įtakos turto rodikliui – bankų turtas per mėnesį išaugo 58,4 mln. litų ir pasiekė 75,45 milijardo. Statistika rodo, kad bankai laisvas lėšas gausiau investavo į skolos vertybinius popierius, kurių portfelis per mėnesį išaugo 536,9 mln. litų iki 7,21 milijardo.
Tuo tarpu būsto paskolos ir toliau išlieka madingos, tačiau santūriai. Per mėnesį naujų paskolų išduota už 163,33 mln. litų – beveik 20 mln. litų mažiau nei spalį. Taigi, besipučiančio būsto paskolų burbulo kol kas nematyti nė iš tolo. Tą patį rodo ir bendrasis būsto paskolų portfelis, kuris per lapkritį padidėjo 15,54 mln. litų. Tai yra labai mažai, turint galvoje viso beveik 19,9 mlrd. litų siekiančią tokių paskolų sumą.
Palūkanos už trumpalaikius indėlius (o kitokių Lietuvos bankų klientai dėl esamo teisinio reglamentavimo ir neturi galimybių laikyti) neturi jokių prielaidų didėti.
Indėlių portfelis didėjo 41,47 milijono iki 47,79 mlrd. litų – pokytis, sakykim tiesiai, menkas. Įvertinus tą faktą, kad Europos centrinio banko bazinės palūkanos greičiausiai kurį laiką išliks labai žemame lygyje ir tai, kad indėlių draudimo įmokos Lietuvoje yra vienos aukščiausių Europos Sąjungoje, o reguliavimo ir priežiūros sąnaudos bankams smarkiai didėja, galima teigti, kad palūkanos už trumpalaikius indėlius (o kitokių Lietuvos bankų klientai dėl esamo teisinio reglamentavimo ir neturi galimybių laikyti) neturi jokių prielaidų didėti. Taigi, šios taupymo priemonės patrauklumas ilgainiui gali pradėti blėsti.
Šiek tiek užbėgant už akių kalendoriui, galima konstatuoti, kad bankai metus užbaigia sustiprėję, o rinkoje aiškiai dominuoja racionaliai optimistiniai ekonomikos augimo lūkesčiai.
Tačiau tai nieku gyvu nereiškia, kad pasiektas etapas, kai galima šiek tiek atsipūsti – atvirkščiai. Norint aktyviai prisidėti prie ūkio plėtros, bankams teks gerinti turto ir įsipareigojimų valdymą, pirmiausia – siekti bankų veiklos teisinės ir reguliavimo aplinkos tobulinimo.
Turint galvoje faktą, kad per kelis metus bankai susidurs su labai dideliais naujais iššūkiais, tokiais kaip pasirengimas euro įvedimui, migracija į bendrą Europos mokėjimų eurais erdvę, prisijungimas prie Europos bankų sąjungos ir kiti, norisi palinkėti valdžios institucijoms net tik sklandžiai vykdyti darbus susijusius su šių projektų įgyvendinimu, bet taip pat nepalikti be dėmesio Lietuvos ūkio finansavimo klausimų.
Būtina įgyvendinti priemones, švelninančias reguliavimo reformų neigiamą poveikį įmonių ir ilgalaikių projektų finansavimui, vengti verslo ir namų ūkio kreditavimo reguliavimo ir mokestinių iškraipymų bei netolygumų tarp regiono valstybių ir atskirų finansavimo veiklos sektorių, plėsti finansavimo priemonių arsenalą bei kurti pakankamą motyvaciją ilgalaikio taupymo priemonių plėtrai.
Dr. Stasys Kropas yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
