Gąsdina etatiniai gąsdintojai, kurie gąsdino Tautą visus praėjusius ketverius metus. Tik, matyt, ir patys gąsdintojai yra ne juokais išsigandę, kai jau nebesugalvoja, iš kur bepaimti bent kiek rimtesnių baubų.
Galime pasiūlyti vieną tokį. Visų pirma – tai Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 763 ,,Dėl Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimo“, įsigaliojęs spalio 1 d.
Tai didelis 23 puslapių dokumentas, kurio šioje publikacijoje išsamiai neišanalizuosime, tačiau, jį priėmus, Registrų centras savo interneto svetainėje paskelbė, kad populiariausios Registrų centro paslaugos – nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo – kaina sumažėjo penktadaliu.
Matyt, ir patys gąsdintojai yra ne juokais išsigandę, kai jau nebesugalvoja, iš kur bepaimti bent kiek rimtesnių baubų.
Įsigaliojus naujiems įkainiams notarai visoje Lietuvoje susiėmė už galvos. Nors dar rengiant minėtą nutarimą jie raštu atkreipė Vyriausybės dėmesį į tai, kad nauji įkainiai dažnai bus naudingi turintiems didesnės vertės turtą, o vienodo atlyginimo už nuosavybės teisės į bet kokios vertės daikto įregistravimą nustatymas labiausiai kirs per kaimo žmonių kišenę, į šiuos nuogąstavimus atsižvelgta nebuvo.
Dabar šios prognozės išsipildė su kaupu. Notarų rūmai, dar nepasibaigus spaliui, fiksuoja žymų kainų kaimo žmonėms šuolį. Štai giminaitis giminaičiui padovanojo pusę sodybos, kurią sudaro žemės sklypas, gyvenamasis namas ir 9 ūkiniai pastatai (tai gali būti lauko tualetas, viralinė, malkinė, kiemo rūsys ir pan.).
Iki spalio 1 d. už šio sandorio registravimą Registrų centrui būtų buvę sumokėta 35,42 euro, o šiomis dienomis žmogus turėjo sumokėti 189,09 euro, tai yra penkis kartus daugiau.
Ypač išaugo kainos išduodant paveldėjimo teisės liudijimus. Pavyzdžiui, notarui išduodant tokį liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui ir pirmos eilės įpėdiniui į ne itin didelį 7 079 eurų vertės turtą, Registrų centrui reikėjo sumokėti 277 eurus. Tokių pavyzdžių sąrašą galėtume tęsti ir tęsti.
Reikalas tas, kad žmonės, iki galo nesuprasdami tokios kainodaros, gali pradėti kaltinti niekuo dėtus notarus, kai, tuo tarpu, šiuos ne procentais, o kartais padidėjusius mokesčius mokėsime valstybės įmonei Registrų centras, kuris sunkiai susitvarko su e-sveikata, neretai stringa kitų įmonės valdomų sistemų veikla.
Suprantant, kad Registrų centro paslaugų įkainiai turi būti adekvatūs ir užtikrinantys saugų duomenų saugojimą ir teikimą, tačiau ar tikrai jie turi keistis didinant kartais ir užkraunant juos, visų pirma, ant socialiai labiau pažeidžiamų žmonių pečių?
Stasys Šedbaras yra Seimo TS-LKD frakcijos narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas.
