Vaiko globa suprantama kaip be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje ar specialioje institucijoje.
Pagrindinis vaiko globos tikslas yra užtikrinti auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis, tobulėti.
Lietuvoje vaiko globa yra skirstoma į 2 rūšis: laikinąją ir nuolatinę.
Laikinosios globos tikslas – sugrąžinti vaiką į šeimą. Dažniausiai vaikas į šeimą grąžinamas, kai šeima išsprendžia iškilusias problemas. Šio pobūdžio globa gali būti suteikta šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje. Laikinąją globą vaikui nustato savivaldybė, kurios teritorijoje vaikas gyvena su šeima, administracijos direktoriaus įsakymu. Įsakyme dažniausiai nurodomi pagrindiniai dalykai, tai yra paskiriamas vaiko teisėtas atstovas, nustatoma gyvenamoji vieta, įrašoma data, nuo kada įsigalioja globa (rūpyba). Laikinoji globa dažniausiai trunka apie 1 metus. Šios globos skyrimą rengia ir teikia savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, taip pat ir prokuratūra.
Nuolatinės globos tikslas – užtikrinti vaikui saugią aplinką, kurioje būtų tenkinami jo pagrindiniai poreikiai ir jis jaustųsi saugus. Nuolatinė globa skiriama teismo nutartimi. Teismo sprendime apibrėžiama tėvų valdžia (vaiko atžvilgiu), nustatomi vaiko globėjai, gyvenamoji vieta, skiriamas vaiko turto administratorius. Be to, teismo sprendime yra nustatomas terminuotas arba neterminuotas tėvų valdžios apribojimas bei tėvų prievolė finansiškai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Paskyrus nuolatinę globą vaiko tėvai taip pat gali susigrąžinti vaiką į savo šeimą, tačiau tokias situacijas jau sprendžia teismas.
Asmenys, norintys tapti nuolatiniais vaiko globėjais, jeigu nėra artimi vaiko giminaičiai, privalo baigti Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą.
Teismus pasiekiančios bylos dėl globos yra išskirtinės tuo, kad visu procesu siekiama užtikrinti vaiko interesus. Teismas yra aktyvus tokiose bylose, savo iniciatyva gali rinkti įrodymus.
Labai skaudu pripažinti, kad kartais ir finansiniai dalykai lemia vaikų likimus. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti vieną su globojimu susijusią bylą: „Šeimoje buvo keli vaikai, kuriuos jau kurį laiką augino močiutė, o mama tiesiog kasdien juos lankydavo. Visiems ši situacija buvo tinkama. Senelė gaudavo pinigų vaikų išlaikymui, vaikai – nejautė atotrūkio nuo mamos, nes kasdien ją matydavo. Teisme buvo pradėta byla dėl nuolatinės vaikų globėjos – močiutės – skyrimo. Mama su tuo sutiko, tačiau, sužinojusi, kad ji turės mokėti tam tikrą pinigų sumą vaikų išlaikymui, pradėjo prieštarauti.“ Ši byla įsiminė tuo, kad vaikų motinai buvimas su vaikais, jų auklėjimas, rūpinimasis jais nelabai rūpėjo, piniginis argumentas pakeitė jos nuomonę.
Teismo praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas labai svarbi vaiko nuomonė, teismas turi išklausyti ją.
Aktuali išlieka ir globėjų asmens duomenų apsauga – ne visada globėjai sutinka, kad tėvai, kuriems apribota tėvų valdžia, žinotų jų duomenis, adresą. Įstatymas nenumato galimybės apsaugoti globėjo asmens duomenų. Todėl turi būti aktyvi Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ji pirmiausia turėtų prašyti nustatyti institucinę globą, o jau vėliau, kitoje byloje, nedalyvaujant asmenims, kuriems apribota tėvų valdžia, būtų nustatytas globėjas.
Galima manyti, kad reiktų įteisinti globėjo asmens duomenų apsaugą, nes globėjas vėliau gali įsivaikinti globotą vaiką.
Svajūnas Bliudsukis yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkas.
