730 dienų herojiškos ukrainiečių kovos už savo tėvynės laisvę, teritorinį integralumą ir pamatinių tarptautine ir universalia teise pagrįstų taikos principų sugrąžinimą į tarpvalstybinius santykius.
Taip, V.Putino rašistai pralaimėjo šį karą nuo pat pirmųjų jų ginkluotų grobikų gaujų įsiveržimo akimirkų. 141 Jungtinių Tautų valstybė įvardijo V.Putino Rusiją šalimi agresore. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Rusijos karinių nusikaltimų tyrimui išdavė orderį suimti V.Putiną.
Rusijos diplomatija patyrė didžiausią pralaimėjimą šalies naujųjų laikų istorijoje, atsidūrusi vienoje gretoje tik su Baltarusija, Šiaurės Korėja, Sirija, Eritrėja, Nikaragva ir Maliu.
Kinija, Brazilija, Indija, Pietų Afrikos Respublika BRICS bloke tvirtai laikosi sienų neliečiamumo ir teritorinio integralumo principo, atsisako paremti Rusijos argumentus dėl jos invazijos palaikymo.
Pagaliau, Suomija tapo NATO nare, o Švedija jau baigia derybas su likusiomis dviem NATO valstybėmis dėl jos stojimo į NATO sutarties ratifikavimo.
Tad Rusijos ultimatumas NATO blokui dėl jo plėtros sustabdymo davė priešingą rezultatą.
Rusija patyrė sankcijas iš ES, JAV, UK ir iš kitų demokratinių valstybių. „Russkij Myr“ pačiu žiauriausiu būdu atsisuko prieš rusų tautą. Aleksejaus Navalno nužudymas tik dar labiau atskleidė V.Putino režimo brutalų cinizmą pačios rusų tautos atžvilgiu.
Šimtai tūkstančių Rusijos karių gyvybių palaidota šioje pralaimėtoje karinėje agresijoje. V.Putinas dabar bijo prisiminti savo prieš dvejus metus paskelbtus agresijos tikslus. Tenka meluoti apie nubrėžtų tikslų įgyvendinimą. Tenka mesti milžiniškus žmogiškos jėgos ir karinės technikos resursus, kad bent jau išlaikyti okupuotas teritorijas.
O Ukrainos pusėje – moralinė pergalė, milžiniška tautos identiteto konsolidacija, didžiulės permainos visuomenėje, aiški nuostata atsisakyti postsovietinio palikimo ir rusifikacijos.
Taip, Ukraina patyrė nemažai gyvosios jėgos nuostolių mūšiuose, ji patiria daug sunkumų, ją veikia ir nuovargis nuo įtampos. Taip, daug civilių žūčių ir kančių, daug karo pabėgėlių. Borodianka, Irpen, Buča, Mariupolis – tai nepamiršta, tai laukia atpildo ir teismo.
Bet nepaisant visų kančių Ukraina atsilaikė, V.Putino Rusija užspringo, apsikasdama poziciniam karui užgrobtoje teritorijoje.
Ukrainos pusėje – ir integracijos į Europos Sąjungą pergalė. Kas galėjo prieš tris metus patikėti, kad 2023 m. gruodžio mėn. Ukraina gaus šalies kandidatės statusą ir pradės derybų dėl stojimo į ES procesą.
O visų mūsų, ES šalių narių, bendras tikslas karo užbaigime yra tas pats – efektyvi politinė, karinė, ekonominė, finansinė, humanitarinė ir diplomatinė parama Ukrainai.
ES vėl paskyrė Ukrainai 50 mlrd. finansinę paramą. Tai signalas JAV, kur vidaus rietenos stabdo strateginių klausimų sprendimus. Nei grūdų blokada Lenkijoje, nei ginčai dėl JAV pietinių sienų apsaugos negali užkirsti kelio efektyviai finansinei ir karinei pagalbai Ukrainai.
Ir ypač svarbi yra efektyvi pagalba Ukrainai jos deryboms su ES užbaigti. Ukraina ES nare turi tapti per kaip įmanoma trumpesnį laikotarpį.
Žinia, būtina taip pat efektyvesnė kova su V. Putino propaganda bei ypač aktualiu lieka Rusijos visuomenės informacinio izoliavimo pralaužimas. Rusijos visuomenė turi gauti teisingą informaciją apie tai, kas vyksta Rusijos – Ukrainos kare.
ES namų darbai irgi yra aiškūs – kuo skubesnis Europos gynybos ir saugumo sąjungos ir jai reikalingos infrastruktūros suformavimas. ES gynybos industrija turi būti plėtojama sparčiais tempais, koordinuoti veiksmai tarp visų ES šalių šioje srityje yra vienintelė teisinga alternatyva.
Bet svarbiausia – reikia efektyviai plėtoti V.Zelenskio paskelbtą taikos planą! „Nori taikos – turėk taikos planą!“ tik tokia taktika yra teisinga. Ir tam reikia ypatingai energingų žingsnių. Būtina ruošti plačią tarptautinę konferenciją Zelenskio taikos plano realizavimo mechanizmų sukūrimui. Tai dabar ypač svarbus visų Ukrainą palaikančių valstybių uždavinys.
Juk tikslas yra akivaizdus – kuo greičiau nutraukti V.Putino agresiją, kuo greičiau realizuoti Zelenskio taikos planą. Tai daryti tik kartu su Ukraina ir kuo greičiau padėti Ukrainai integruotis į ES.
Tad galime sveikinti Ukrainą su jau pasiekta didele pergale dvejų metų V. Putino rašistų agresijos akivaizdoje. Ji atsilaikė, ji kovoja, ji keičiasi ir ji jau kelyje į ES.
