„Reikia pripažinti, kad situacija teismų sistemoje yra gana skandalinga ir pats įvykis tikrai nekasdieninis, bet pareiškimai apie korumpuotus teisėjus, advokatus ir kitus įtariamuosius nesulaukus ikiteisminio tyrimo pabaigos rodo ryškų atotrūkį tarp greito ir viešo visuomenės pasmerkimo ir oficialaus teismo proceso. Tai ir yra daugelio tokių korupcinių tyrimų bėda – nors visuomenė turi žinoti, kad Lietuvoje nėra neliečiamųjų ir čia ne tas atvejis, kai „ranka ranką plauna“, turime vadovautis demokratiniais principais bei sulaukti aiškių teismo nuosprendžių“, – sakė T.Janeliūnas.
Manau, kad šalies teisėjai tikrai gali objektyviai išanalizuoti tokias sudėtingas bylas, sąžiningai ir nešališkai priimti sprendimus net ir dėl buvusių kolegų.
Situaciją, pasak TSPMI profesoriaus, aštrina ir artėjantys rinkimai bei partijų noras parodyti, kad jos kovoja už visuomenės interesus. Vis dėlto, politologo teigimu, teismų nepriklausomumas nuo politikų yra pamatinis demokratijos principas – be jo negalėtume būti tikri, kad teisingumas iš tikrųjų vyksta nešališkai, o teisėjai nepasiduoda bet kokiam išorės spaudimui, ypač jei konkrečiose bylose figūruoja politikai, politinės partijos, valdžios institucijų vadovai ar valstybės tarnautojai.
„Manau, kad šalies teisėjai tikrai gali objektyviai išanalizuoti tokias sudėtingas bylas, sąžiningai ir nešališkai priimti sprendimus net ir dėl buvusių kolegų. Aišku, visuomenės nusivylimas ir pasipiktinimas korupcijos epizodais teismuose yra visiškai suprantamas, tačiau visokio plauko populistų pareiškimai apie supuvusią sistemą, „nešvarius“ teismus ir jų valymą, konkrečių atvejų ir įtariamųjų ignoravimas kaip tik menkina visuomenės pasitikėjimą teisingumu ir valstybe, nes formuoja išankstinę nuomonę, kad politikai gali kontroliuoti, sufabrikuoti bylas, o teismai nebėra nešališki“, – svarstė T.Janeliūnas.
TSPMI profesoriaus manymu, natūralu, jog artėjantys Prezidento rinkimai yra palankus metas politikams kalbėti apie teismus, nes būtent Prezidentas Lietuvoje skiria ir atleidžia teisėjus didžiąja dalimi, atsakingas už kitų teisėsaugos institucijų priežiūrą: „Prezidentas šioje srityje turi ypač dideles galias, todėl ir ateityje galime tikėtis įvairių kandidatų arba politinių jėgų pasiūlymų, kaip pakelti reikalavimus teisingumo sistemos skaidrumui ir padidinti teismų veiklos kontrolę.“
Kalbėdamas apie iniciatyvas griežtinti teisėjų atrankos ir vertinimo mechanizmus, T.Janeliūnas tikina įžvelgiantis paralelių su didelio tarptautinio atgarsio sulaukusia Lenkijos teismų reforma.
„Lenkijos precedentas aiškiai parodė, kad esant didelei valdžios koncentracijai vienos partijos arba konkrečių asmenų rankose, politikams gali kilti pagunda naudotis savo valdžia: ten tai pasireiškė bandymu grubia valdžios jėga pakeisti tiek esamų Konstitucinio Tribunolo, tiek Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų teisėjų sudėtį nepaisant perspėjimų, kad tokie žingsniai prieštarauja klasikinės demokratijos taisyklėms.
Kol kas mes esame toli nuo panašaus scenarijaus – valdžioje esančios partijos neturi galimybės savo nuožiūra bet kada keisti Konstituciją ar įstatymais bandyti sureguliuoti teismų veiklą ar sudėtį. Visgi šiandienos įvykiai Lietuvoje gali suteikti papildomą pretekstą mūsų politikams prisiminti, kad jie taip pat galėtų imtis politinių sprendimų ir šitoje srityje. Jeigu pilietinė visuomenė ir žiniasklaida į tai nereaguos, pasiryžimas pakeisti teismų funkcionavimą pagal kažkurios partijos norus ilgainiui gali stiprėti“, – sakė politologas.
