Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tadas Jonaitis: Ar esi bendruomeniškas – ateisi šeštadienį į mitingą už Labanoro išsaugojimą?

Vienas žmogus yra silpnas ir džiunglėse jis nėra pajėgus konkuruoti prieš beždžionę, tačiau žmogus nuo beždžionės skiriasi tuo, kad jis gali veikti didelėse grupėse. Beždžionės negali susirinkti į tūkstantinę grupę dėl konkretaus tikslo ir ateiti prie Seimo.
Tadas Jonaitis
Tadas Jonaitis / Asmeninio archyvo nuotr.

Algio Krupavičiaus vertybių tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie patyrė visuotinę neoliberalių vertybių indoktrinaciją ir praktikas bei dėl to augo skurdo kultūroje, tiki tik individualia sėkme ir nenori veikti dėl bendros gerovės. Antropologas Oskaras Luisas (Oscar Lewis) tyrinėdamas skurdo kultūrą pastebėjo, kad vargšai neįsitraukia į bendruomenes, nedalyvauja organizacijų veikloje ir tesudaro atsitiktines neformalias grupes jų lindynėse.

Šiuolaikiniai iššūkiai reikalauja iš kiekvieno asmeninės atsakomybės ne tik dėl demokratijos palaikymo, bet ir ribojant korporacijų savivalę. Visgi didelė dalis Lietuvos jaunimo entuziastingai tiki individualios sėkmės mitu ir net neateina į rinkimus balsuoti. Todėl turime pavyzdžių, kaip žmonės, kurie nesugeba susitelkti dėl savo bendros aplinkos gerbūvio, nebegali naudotis modernių technologijų suteiktu komfortu. Jiems belieka tenkintis tik ratą išradusio žmogaus pasiekimais.

Neoliberaliomis, savanos grobuonių idėjomis besivadovaujantys ir staigiai praturtėję nekilnojamojo turto vystytojai taip pat pasižymi skurdo kultūros simptomais – galvodami apie asmeninę sėkmę jie rūpinasi tik statybų lenktynėmis. Dėl tokio jų elgesio Vilniaus miesto pravažumo problema išaugo tiek, kad piko metu su arkliu ar su paspirtuku kelionės tikslas pasiekiamas greičiau nei su elektra varoma autonomine „Tesla“, kuriai vairuotojas nereikalingas, kaip nereikalingi kritiškai mąstantys žmonės daugiabučių pardavėjams, ar miškus kertančioms korporacijoms bei jų statytuose biuruose sėdintiems valdininkams.

Kai laisvos rinkos ekspertų lozungai kyla iš Bernardo Šo idėjų, kuriam buvo nereikalingi neproduktyvus žmonės, ar gali būti reikalingi miškai, kurių negalima parduoti? Vien ekonominiu augimu grįstos idėjos yra pavojinga trumparegystė, lygiai taip pat kaip Rusijos imperinė ambicija skverbtis į kaimyninių valstybių teritorijas.

Psichologas Erikas Bernas sukūrė transakcinės analizės teoriją, pagal kurią žmogaus psichikoje atskirai veikia trys dalys: tėvas, vaikas ir suaugusysis. Bendraudami žmonės pasitelkia vieną iš vaidmenų. Suaugusiojo vaidmuo neturi jokių emocijų ir vadovausi logika. Vaiko vaidmuo yra empatiškas ir užtikrina emocinį ryšį su aplinka. Pavyzdžiui, žmogus apsigaubęs pledą ir besišildantis rankose laikomu puodeliu arbatos greičiausiai bus vaiko vaidmenyje, o dalykiškai apsirengęs žmogus išpildys suaugusiojo vaidmenį.

Vien ekonominiu augimu grįstos idėjos yra pavojinga trumparegystė, lygiai taip pat kaip Rusijos imperinė ambicija skverbtis į kaimyninių valstybių teritorijas.

Kai žmonės komunikuoja iš skirtingų vaidmenų pozicijos, gali kilti konfliktinių situacijų, kurios dažnai atsiranda tarp pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų. Zoologas, sociobiologas Desmondas Morrisas knygose „Plikoji žmogbeždžionė“ ir „Žmonių zoologijos sodas“ bandydamas atskleisti žmogaus prigimtį pastebėjo, kad žmonės visame pasaulyje savaitgaliais iš miestų vyksta pailsėti į gamtos prieglobstį – grįžti į pirmykščio vaiko būvį. Pasak Zigmundo Froido, atsiskirti nuo miesto verčia ir viešajame gyvenime patirti konfliktai ar traumos. Todėl dauguma Lietuvos gyventojų taip pat laisvalaikiu stengiasi pabėgti iš miesto, apsigaubti miško pledu ir šildytis šalia laužo.

Lietuviai yra archajiška tauta ir buvimas gamtoje jai toks pats svarbus ritualas kaip ir šventos mišios bažnyčioje. Dėl to kirtimai Labanoro regioniniame parke Lietuvos žmonėms nėra priimtini. Tuo metu valdininkai, kalbėdami apie medžių kirtimus, naudoja klaidingą argumentaciją – juk nė vienam politikui nekyla mintis vietoj pajūrio paplūdimių įrengti smėlio karjerus, nors smėlį galima parduoti.

Tai tik pavyzdys, kad institucijų vadovai ir jų viešųjų ryšių atstovai nesupranta kirtimų konflikto priežasčių, bando išspręsti susidariusią problemą primityviausiais būdais ir vis dar nėra išmokę bendrauti pagal Maršalo Rozenbergo aprašytą empatiško bendravimo metodiką (angl. Non-Violent Communication – NVC).

Socialinio teisingumo jausmas įrašytas kapucinų beždžionėlių DNR kode ir net šie padarėliai nesitaiko su neteisybe. Naivūs yra tie politikai, kurie ignoruoja visuomenės poreikius, nustatytus pačios gamtos. Politiniai manipuliatoriai, niekinantys kitaip mąstančius piliečius dėl jų aktyvaus dalyvavimo visuomeniniuose procesuose, tikrai kenkia valstybingumui. Todėl manau, kad teisingoje istorijos pusėje yra tie, kurie šį šeštadienį, gruodžio 1 dieną, ateis į palaikymo akciją „Miškas Lietuvos – Atsiklausk Tautos“. Tu esi reikalingas – Tavo nuomonė svarbi – Tu ne vienas!

P.S. pabaigai – trumpas eksperimentas, kas vyksta bendruomenėje, kurioje nėra teisingumo:

VIDEO: Two Monkeys Were Paid Unequally: Excerpt from Frans de Waal's TED Talk

Tadas Jonaitis yra sociologas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų