Ką daryti? Kol tik vienas kitas rašė ar kalbėjo, jog Rusija „susigrąžino Krymą, nes taip istoriškai teisinga, nes ten žmonės gyvena po šiai dienai kaip Tarybų Sąjungoje, kurios teisių paveldėtoja yra Rusija“, reaguoti užteko pastebint, jog užgrobiant suverenią teritoriją yra pažeidžiamos pamatinės tarptautinės teisės normos, ir dėl to vėl gali kilti karas Europoje.
Tačiau kai draugas siūlo neginti Ukrainos nuo ją užpuolusios Rusijos, nes visas Rytų Ukrainos konfliktas tėra „Rusijos ir JAV santykių aiškinimasis, įtakos zonų brėžimas nekaltų žmonių sąskaita“, negali nepaklausti – o tai kur JAV tankai, šarvuočiai, „Stinger“ raketų kompleksai, tūkstančiai desantininkų ir Jungtinių Valstijų finansuojamų smogikų? Į tai atsakoma, jog niekam ne paslaptis, kad JAV slapta finansavo EuroMaidaną Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose, jog JAV užsakė ir finansavo V.Janukovyčiaus nuvertimą Ukrainoje.
Žmogui, buvusiam Lietuvos Sąjūdžio mitinguose ir dalyvavusiam Kijevo Maidano aikštės mitinguose, tokios kalbos veria širdį lyg viduje mirusio žmogaus cinizmas.
Žmogui, buvusiam Lietuvos Sąjūdžio mitinguose ir dalyvavusiam Kijevo Maidano aikštės mitinguose, tokios kalbos veria širdį lyg viduje mirusio žmogaus cinizmas.
Nejučia prisimeni Algirdo Kaušpėdo zombius. Ar mano draugas – zombis? Rusijos propagandos negyvai nukankinta asmenybė?
Bet kuris žmogus, pabuvojęs Kijevo Maidano mitinge, jautė ir po šiai dienai jaučia tą magišką žmogiško bendrumo, kai nepažįstamas žmogus tave pavalgydins, paguos, apgins ir rūpinsis tavimi kaip šeimos nariu, ir revoliucijos, kai visi žinome, jog istorinė neteisybė bus ištaisyta ir nuo šiol žmonės gyvens laisviau ir teisingiau, atmosferą.
Žmonių revoliucija, siekianti bendro gėrio, nugalinti siautėjančius despotus ir viltingai žvelgianti į ateitį. Ten pabuvojęs žmogus jautiesi gyvas, siekiantis teisingų tikslų, turintis be galo daug bendraminčių ir draugų.
Neapsakomai liūdna dėl šių bendraminčių ir draugų, žuvusių nelygiame kare su Rusijos kariuomene. Tačiau dar liūdniau yra dėl draugų, Rusijos kare prieš demokratišką Rytų Europą pavirtusių zombiais. Jiems reikia mūsų pagalbos. Dabar.
Po Hitlerio mirties ir Antrojo pasaulinio karo pabaigos nuo nacistinės propagandos atsitokėję vokiečiai sunkiai galėjo suprasti, kas jiems buvo nutikę, kaip taip galėjo aptemti protas. Šiandieninės Putino propagandos aukos vieną dieną greičiausiai taip pat stebėsis, o galbūt – padėkos, kad laiku grąžinote juos į protą.
Išgirskime kalbančius zombius, atpažinkime ir padėkime jiems. Parodykime jiems kitus televizijos kanalus, interneto žinių portalus, kitokias žinias jiems suprantama kalba. Kantriai diskutuokime apie istorijos pamokas ir dabartinius įvykius.
Galime ir turime aktyviai bei kantriai kovoti informaciniame kare su Rusijos propaganda. Kad zombių gretos Lietuvoje netaptų tokios gausios, jog susikurtų sąlygos šioms Rusijos propagandos aukoms su gėlėmis Lietuvoje pasitikti savo „gelbėtojus“, atostogų metu jų „gelbėti“ atriedančius su tankais.
