Žinoma, kartais finansų rinkose pirmoji reakcija būna pernelyg didelė, nes iškart įvertinami blogiausi galimi scenarijai. Visgi nežinomybė, kaip, kada ir kokiomis sąlygomis Jungtinė Karalystė paliks ES (o gal ir nepaliks), darys neigiamą įtaką abiejų pusių ekonomikos plėtrai. Nuo galimų padarinių nepasislėps ir Lietuva.
Būtina darkart priminti, kad penktadienį įvykusio referendumo balsavimo rezultatų neprivaloma įgyvendinti, todėl Jungtinės Karalystės Parlamentas teoriškai turi teisę neatsižvelgti į 52 proc. balsavusių pasirinkimą. Apie savo būsimą atsistatydinimą spalio mėnesį paskelbęs premjeras Davidas Cameronas patvirtino, kad oficialųjį pranešimą apie Jungtinės Karalystės ketinimą pasitraukti iš ES turės paskelbti jau naujasis premjeras.
Priešiškai sureagavus Škotijos ir Šiaurės Airijos politikams į referendumo rezultatus, Jungtinės Karalystės vienybei iškilo rimtų problemų, todėl spekuliacijų, ar tikrai britai oficialiai kreipsis į ES dėl išstojimo, dar daugės.
Ypač nežinomybės nemėgsta verslas – bendrovių investicijos Jungtinėje Karalystėje neabejotinai sulėtės, tad šios šalies ekonomika veikiausiai per ateinančius ketvirčius ne tik nustos augusi, bet ir smuks.
Tokia chaotiška padėtis ir nežinomybė turi neigiamą įtaką ne tik finansų rinkoms, kurios reaguoja greičiausiai, bet neramina ir įmones bei gyventojus. Didžiausią įtaką ekonominiams referendumo padariniams turės Jungtinės Karalystės ir ES politikų sprendimai, nes tik konstruktyvus ir abipuse nauda paremtas bendradarbiams gali sušvelninti neigiamas pasekmes abiem pusėms.
Šį antradienį ir trečiadienį vyks ES viršūnių susitikimas, kuris suteiks aiškesnės informacijos, kaip „Brexit“ vertina ne tik įvairios šalys, bet ir kokius bendrus sprendimus priims šalių vadovai dėl tolesnių ES veiksmų Jungtinės Karalystės atžvilgiu. Bendra vadovų pozicija labai svarbi, nes radikalios partijos kai kuriose ES šalyse jau naudojasi „Brexit“ sprendimu ir ragina rengti panašius referendumus. Tikėtina, kad artimiausiu metu prasidės diskusijos ir dėl to, kaip pati ES turi keistis, kad jos narių gyventojai palankiau vertintų šią sąjungą ir neįsibėgėtų pasitraukimo domino efektas.
Nepaisant to, kad bent jau dvejus su trupučiu metų Jungtinė Karalystė liks ES ir prekybos bei žmonių judėjimo sąlygos nesikeis, tikėtis, kad abiejų pusių ekonomikai neigiamos įtakos neturės balsavimo padariniai, jei oficialiai bus įformintas Jungtinės Karalystės siekis trauktis iš ES, būtų naivu. Ypač nežinomybės nemėgsta verslas – bendrovių investicijos Jungtinėje Karalystėje neabejotinai sulėtės, tad šios šalies ekonomika veikiausiai per ateinančius ketvirčius ne tik nustos augusi, bet ir smuks.
„Brexit“ padariniai neaplenks ir Lietuvos ekonomikos. Jau anksčiau teigėme, kad pirmuosius nuostolius dėl svaro sterlingų susilpnėjimo euro atžvilgiu pajus (o penktadienį jau iš tiesų pajuto) į Didžiąją Britaniją prekes ir paslaugas eksportuojančios mūsų šalies bendrovės ir daugiau negu 150 tūkst. emigrantų, gaunančių pajamas ir turinčių santaupų svarais sterlingų.
Jeigu lėtės ir ES ekonomikos augimas, neabejotinai grėsmė iškiltų ir daugumai Lietuvos eksportuojančių įmonių, tad pasekmes pajustų jau dauguma šalies gyventojų. Nereikėtų pamiršti, kad Lietuva kasmet gauna penkis kartus daugiau lėšų, negu jų sumoka į ES biudžetą, todėl Jungtinės Karalystės pasitraukimas pakoreguotų ES biudžetą ir gali sukurti nežinią dėl antros 2014-2020 m. struktūrinės paramos finansavimo dalies.
Artimiausiu metu atviras klausimas – Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo su ES modelis. Didžiajai Britanijai naudingiausias būtų Norvegijos modelis, bet britų politikams surasti bendrą nuomonę bei įtikinti gyventojus, kad tai geriausia alternatyva, gali būti nelengva, nes taikant šį modelį nepakistų laisvo žmonių judėjimo sąlyga ir tik nedaug sumažėtų mokama suma į ES biudžetą, o politinės įtakos ES nebeliktų.
Nors tokių kaip praėjusį penktadienį svyravimų akcijų ir valiutų biržose nebuvo nuo 2008 krizės pradžios, gretinti tais metais kilusią pasaulio ekonomikos krizę su dabartiniais „Brexit“ keliamais iššūkiais negalima. Visų pirma, finansų rinkose nėra tokio ekonomikos perkaitimo, koks buvo tuo metu.
Antra, neturėtų būti tokio kaip tuo metu banko „Lehman Brothers“ bankroto sukelto visos pasaulio bankų sistemos šoko. Trečia, Didžiosios Britanijos ekonomika, palyginti su JAV, yra daug mažesnė. Ketvirta, centriniai bankai turėtų būti išmokę ankstesnes pamokas ir suteikti rinkai tiek likvidumo, kiek jo reikia.
Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas
