Svarbiausia tai, kad konservatoriai nesugebėjo užsitikrinti daugumos Parlamente (Bendruomenių rūmus sudaro 650 narių), todėl turės ieškoti partnerių (veikiausiai tai bus Šiaurės Airijos demokratų sąjungos partija), kurie prisidėtų prie valdančiosios daugumos.
Akivaizdu, kad T.May gegužė nebuvo sėkmingas mėnuo – teroristiniai išpuoliai Mančesteryje ir Londone atskleidė, kad šalyje sudėtinga užtikrinti šalies piliečių ir turistų saugumą, tad dalis kaltės nugulė ant valdžios pečių. Be to, netikėtai gerai viešojoje erdvėje pasirodė kairiųjų leiboristų partijos lyderis Jeremis Corbynas, kuris pasiūlė didinti mokesčius turtingiausiems žmonėms ir skirti daugiau lėšų infrastruktūrai. Tai akivaizdžiai prieštaravo T.May atsargaus taupymo ir siekio subalansuoti biudžetą siekiams. Beje, T.May nesėkmei rinkimuose įtakos turėjo ir kai kuriems britams nepatinkantis griežtas premjerės požiūris į „Brexit“.
Dėl politinės suirutės šalyje gali vėluoti britų ir Europos Sąjungos (ES) vyriausiųjų „Brexit“ derybininkų dėl „Brexit“ susitikimai, turėję prasidėti birželio 19 dieną. Galima priminti, kad ES nenori tartis dėl būsimų prekybinių santykių su Jungtine Karalyste, kol nebus susitarta dėl ES piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, teisių užtikrinimo, šalies turimų įsipareigojimų ES vykdymo ir kitų svarbių reikalų.
Gali keistis Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES scenarijus
T.May pralaimėjimas rinkimuose reiškia ir tai, kad konservatorių ir jos pačios pozicijos dėl anksčiau pateiktos „Brexit“ vizijos susilpnėjo. Premjerė pastaruoju metu nuolat kartojo, kad Jungtinė Karalystė laikysis vadinamosios kietojo pasitraukimo iš ES krypties ir kad geriau jokio susitarimo negu toks, kuris būtų nenaudingas šaliai. Dabar jai reikės labiau atsižvelgti ir į leiboristų nuomonę dėl švelnesnio pasitraukimo iš ES scenarijaus. Apskritai britų premjerės įvaizdis gerokai susilpnės ir ES atstovų akyse, todėl į ją derybose gali būti žvelgiama kaip į silpną vadovę, o tai, žinoma, nėra gerai pačiai Jungtinei Karalystei.
Akivaizdu, kad derybos dėl „Brexit“ nevyks sklandžiai, jeigu abiejų pusių užimtos pozicijos nešvelnės, ir kad yra tik dvi galimos išeitys: arba abi pusės aiškiai pradeda derėtis konstruktyviai, arba paprasčiausiai „Brexit“ neįvyksta iki 2019 metų kovo, o tai atvertų dar didesnę problemų skrynią. Todėl nereikėtų nustebti, jeigu britai sušvelnins savo toną „Brexit“ atžvilgiu ir pateiks patrauklių pasiūlymų ES dėl jos gyventojų padėties užtikrinimo šaliai pasitraukus iš ES.
Vis dar neaiškus ES šalių piliečių likimas
Kol kas dabar ES šalių piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, likimas po „Brexit“ yra visiškai neaiškus. ES sieks, kad ES piliečiai, atvykę į Jungtinę Karalystę iki formalaus jos pasitraukimo iš ES, išlaikytų tokias pat teises gyventi ir gauti socialines išmokas, kokias jie turi dabar. Užduotis veikiausiai įvykdoma, tačiau kartu akivaizdu, kad po „Brexit“ ES piliečiams emigruoti į Didžiąją Britaniją bus daug sudėtingiau. Beje, padaugėjo pasiūlymų visiems dabar Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems ES piliečiams suteikti šalies pilietybę, tačiau tai sukurtų aibę problemų, pradedant nuo to, kad kai kurios ES šalys neleidžia piliečiams turėti dvigubos pilietybės.
Nuolaidų emigrantų atžvilgiu reikia tam, kad T.May galėtų įgyvendinti užsibrėžtą tikslą – susiderėti su ES dėl laisvos prekybos sutarties geriausiomis sąlygomis. Tačiau to padaryti per dvejus metus beveik neįmanoma, prireiktų bent kelerių metų pereinamojo laikotarpio. Apskritai palikti ES be jokio susitarimo Didžiajai Britanijai iš esmės neįmanoma. Alternatyva prekiauti pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles būtų blogiausias šalies ekonomikos padarinys, nes dėl didesnių muitų tarifų iškart mažėtų eksporto konkurencingumas, nekalbant apie tai, kad paslaugų sektoriui tai sukeltų didelį šoką.
Svaras sterlingų pigo euro atžvilgiu
Svaras sterlingų iškart po pirmųjų rinkimų rezultatų paskelbimo pigo euro atžvilgiu. Tikėtina, kad svaras sterlingų artimiausiomis dienomis dar gali silpnėti euro atžvilgiu, tačiau didėjant tikimybei dėl vadinamojo minkštojo „Brexit“ scenarijaus suteikia atsiranda daugiau galimybių konstruktyviau derėtis dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES, o tai būtų palanku svarui sterlingų, kuris yra pernelyg daug susilpnėjęs. Beje, iki šiol Jungtinė Karalystės ekonomika gana sėkmingai atlaikė „Brexit“ referendumo padarinius, tačiau jau šiais metais šalies ūkio plėtra lėtės iki 1,4 proc., o dėl istoriškai didelės infliacijos mažės žmonių perkamoji galia.
Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas.