Didžiausia dalis asmenų, galvojančių, kad būsto kaina didės, buvo Vilniaus apskrityje. Ten 68 proc. gyventojų tikisi gyvenamojo būsto kainos augimo ir tik 6 proc. apklaustųjų mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių pigs. Tokia maža atsakiusių, kad kaina mažės, dalis buvo tik prieš trejus metus. Kauno apskrityje tikinčių, kad būstas brangs, per ketvirtį sumažėjo nuo 56 iki 49 proc., tačiau nuo 16 iki 11 proc. sumažėjo atsakiusių, kad kaina mažės, dalis.
Beje, pastaruoju metu gerokai šoktelėjo gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Marijampolės apskrityje. Ten birželį 55 proc. apklaustųjų laukė būsto brangimo, kai dar prieš metus tokių buvo tik 40 procentų. Panašu, kad didesnis ekonominis gyvybingumas Marijampolės mieste daro teigiamą įtaką ir gyventojų lūkesčiams dėl būsto rinkos.
Tai, kad tikinčių, jog būstas Lietuvoje artimiausiu metu dar brangs, dalis beveik nepakito, nestebina. Viena vertus, žmonės mato, kad būstas brangsta, todėl inertiškai mano, kad tokios tendencijos išliks ir ateityje. Įmonės „Ober-Haus“ duomenimis, birželio mėnesį vidutinis metinis butų kainų pokytis buvo 4,1 proc., Vilniuje kainos per metus padidėjo 5 proc., Kaune – 3,6 procento. Sparčiau augo senos negu naujos statybos butų kainos. Kita vertus, antrą ketvirtį butų sandorių skaičius Lietuvoje buvo 4,7 proc. mažesnis negu prieš metus tokiu pat laikotarpiu, mažiau butų nupirkta ir Vilniuje.
Tiesa, vis dar auga individualių namų populiarumas, kurių per antrą ketvirtį nupirkta 7 proc. daugiau. Visa tai rodo, kad nekilnojamojo turto sandorių rinka praėjusį ketvirtį stabtelėjo po pernelyg spartaus augimo per pastaruosius dvejus metus. Tokia pertrauka yra labai reikalinga norint subalansuoti būsto pasiūlą ir paklausą bei išvengti pernelyg greito būsto kainų augimo. Beje, gyventojų lūkesčių spartesnį augimą, matyt, šiek tiek pristabdė ir viešojoje erdvėje vykusios diskusijos apie tai, ar ne per sparčiai auga būsto kainos Lietuvoje.
Jau septyniose Europos Sąjungos (ES) šalyse naujo būsto kaina šių metų pirmą ketvirtį pasiekė rekordinį lygį. Kitose šalyse, kaip ir Lietuvoje, kainos sparčiai auga. Mūsų šalyje naujo būsto kaina tebėra 11 proc. mažesnė negu buvo prieš 2008 metus, Latvijoje – 6 proc., o Estijoje – 3 procentais. Pastaruoju metu ES ekonomika auga sparčiau, būsto palūkanų normos tebėra istoriškai žemos, o noras investuoti ir prisiimti didesnę riziką tik auga, tad kol kas yra daug palankių sąlygų būsto kainoms didėti.
Antrą metų pusmetį ir euro zonoje, ir Lietuvoje vis daugiau dėmesio sulauks Europos Centrinio Banko (ECB) galimi sprendimai, kaip bus mažinamas ekonomikos skatinimo mastas. Jeigu ECB šiemet dar nekeis –0,4 proc. už komercinių bankų laikomus indėlius centriniame banke palūkanų normos, tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR iki kitų metų veikiausiai liks tokia pat. Visgi labai tikėtina, kad EURIBOR palūkanų norma 2018 metais bent truputį padidės.
Artimiausią ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių neturėtų smarkiau kisti, nebent gali daugėti žmonių, kurie svyruos pasirinkdami tarp to, ar kainos per artimiausius 12 mėnesių augs, ar nekis. Visgi tol, kol vidutinis darbo užmokestis šalyje auga ir tokiuose miestuose kaip Vilnius ar Kaunas daugėja žmonių, uždirbančių daugiau negu 1 tūkst. eurų, tikėtis didesnės kainų korekcijos neverta. Be to, jeigu kitais metais gerokai padidės minimali mėnesio alga, tai turės netiesioginę įtaką ir didesnę negu minimalią mėnesio algą gaunantiems darbuotojams, tokiems kaip statybininkai, todėl statybų darbai gali toliau brangti.
Žinoma, didesni lūkesčiai artimiausiu metu gali mažėti dėl mažesnio negu prieš metus būsto sandorių skaičiaus, artėjančios EURIBOR palūkanų normos augimo pradžios ir aktyvesnių diskusijų viešojoje erdvėje apie tai, ar būsto kainos nedidėjo per sparčiai.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą birželio 2–12 dienomis SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1000 15–74 metų amžiaus gyventojų 112 šalies vietovių.
Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas.
