„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Tadas Povilauskas: Dar kartą apie PVM

Įsibėgėjant diskusijoms dėl galimų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymo pokyčių Lietuvoje, svarbu racionaliai įvertinti, kaip mūsų šalis atrodo, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, pagal šio mokesčio tarifą ir apmokestinamų prekių bei paslaugų grupes.
Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas / SEB/BFL nuotr.

Galime įvardinti pagrindinius pastebėjimus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirmiausia, prekių ir paslaugų, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, sąrašas Lietuvoje yra vienas trumpiausių ES. Be to, pastaraisiais metais ES šalyse PVM tarifas dažniausiai mažintas tik atskiroms prekėms ir paslaugoms (ypač maisto produktams). Iš ES šalių tik Danijoje yra didesnis negu Lietuvoje PVM tarifas, taikomas visiems maisto produktams.

Dvigubi standartai

ES šalyse dažniausiai taikomas standartinis 20-21 proc. PVM tarifas, todėl Lietuvoje naudojamas 21 proc. tarifas neišsiskiria. Bet skirtumai išryškėja pažvelgus į prekių ir paslaugų, kurioms taikomas mažesnis PVM tarifas, sąrašą. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, lengvatinis tarifas taikomas gana mažam prekių ir paslaugų skaičiui (knygoms, vaistams, šilumos energijai, apgyvendinimo paslaugoms).

Prekių ir paslaugų, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, sąrašas Lietuvoje yra vienas trumpiausių ES.

Kitose ES, o ypač Vidurio Europos šalyse, prekių grupių, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, sąrašas pastaraisiais metais tik ilgėja.

Todėl efektyvusis PVM tarifas, į kurį įtraukiamos visos taikomos lengvatos, Lietuvoje išties yra vienas iš didžiausių ES, t. y. Lietuvoje prekės ir paslaugos yra vienos labiausiai apmokestinamų ES. Tokioje aplinkoje prieštaringai skamba tarptautinių organizacijų raginimai Lietuvoje dar trumpinti prekių ir paslaugų, kurioms taikomas sumažintas PVM tarifas, sąrašą, kai likusioje Europoje elgiamasi priešingai.

Lengvatinio PVM tarifo maisto produktams taikymas yra taisyklė, o ne išimtis

Standartinis PVM tarifas ES pastaraisiais metais mažintas retai. Latvijoje jis 2012 m. liepos 1 d. sumažintas 1 proc. punktu – iki 21 procento, o Rumunijoje nuo šių metų pradžios tarifas nurėžtas 4 proc. punktais – iki 20 procentų. Daug dažniau valstybės įtraukdavo naujas prekes ir paslaugas, kurioms taikomas lengvatinis tarifas.

Pavyzdžiui, Rumunija praėjusių metų birželį daugumai maisto produktų, gėrimų ir maitinimo paslaugų taikė lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Slovakija nuo šių metų sausio 1 dienos į lengvatiniu 10 proc. tarifu apmokestinamų prekių sąrašą įtraukė šviežią mėsą, žuvį, sviestą, duoną ir geriamą pieną. Po tokių pastarųjų šalių sprendimų Lietuva liko antra po Danijos pagal visiems maisto produktams taikomo PVM tarifo dydį.

Slovakija nuo šių metų sausio 1 dienos į lengvatiniu 10 proc. tarifu apmokestinamų prekių sąrašą įtraukė šviežią mėsą, žuvį, sviestą, duoną ir geriamą pieną.

Svarbu prižiūrėti kainas

Vienas iš pagrindinių darbų, rengiantis mažinti tam tikrų prekių ir paslaugų PVM tarifą, yra prevencinė kainų pokyčių priežiūra keletą mėnesių prieš tarifo keitimą ir jį pakeitus.

Pastarasis lengvatinio PVM tarifo pritaikymo atvejis Lietuvoje, kai 2015 m. sausio 1 d. buvo sumažintas tarifas apgyvendinimo paslaugoms nuo 21 iki 9 proc., nebuvo toks skaidrus. Paslaugų kaina turėjo sumažėti 9,9 proc., tačiau iš tiesų apgyvendinimo paslaugų kaina sausį, palyginti su gruodžiu, net padidėjo.

Apgyvendinimo paslaugomis daugiau naudojasi užsienio, o ne vietiniai turistai, tad didesnė kaina smarkiai neužkliuvo vartotojams. Valdžios institucijos nepasirūpino, kad kainos būtų tinkamai stebimos. Visgi panašus bandymas pasinaudoti mažesniu PVM tarifu, pavyzdžiui, maisto prekėms, neliktų taip nepastebėtas viešumoje ir vargu, ar didieji prekybininkai bandytų taip rizikuoti.

Teigiama sumažinto PVM tarifo įtaka vartojimui

Kitų šalių patirtis rodo, kad, sumažinus PVM tarifą svarbiausiems maisto produktams, padidėja jų faktinis vartojimas ir sumažėja prekyba maisto prekėmis. Rumunijoje sumažinus maisto produktų tarifą nuo 24 iki 9 proc., šių produktų mažmeninės prekybos mastas ūgtelėjo labiau, negu mažėjo prekių kaina, todėl biudžetas PVM pajamų net neprarado.

Pagrindinė priežastis, kodėl ES valstybės įveda lengvatinius PVM tarifus maistui, yra siekis padidinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų perkamąją galią.

Lietuvoje, kurioje šešėlinės maisto produktų prekybos mastas gana didelis, taip pat galima tikėtis ne tik kad ne neigiamo, bet ir veikiausiai teigiamo mokesčių surinkimo efekto.

PVM tarifo mažinimo maisto produktams tikslai

Pagrindinė priežastis, kodėl ES valstybės įveda lengvatinius PVM tarifus maistui, yra siekis padidinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų perkamąją galią, nes būtent jų vartojimo krepšelyje maisto produktai sudaro svarbiausią vartojimo išlaidų dalį.

Įprastai didžiausi neapskaitytų maisto produktų pirkėjai būna šie mažiausias pajamas gaunantys asmenys, todėl PVM tarifo sumažinimas iš dalies padeda spręsti šešėlinės ekonomikos mažinimo problemas.

Kita vertus, maisto produktų PVM tarifo mažinimo alternatyva galėtų būti tolesnis minimalaus neapmokestinamųjų pajamų dydžio kėlimas, bet kartu turi būti nuolat mažinama šešėlinė ekonomika.

PVM tarifų peržiūros klausimai grįžta prieš rinkimus

Ne paslaptis, kad PVM mažinimo tema dažniausiai iškyla prieš rinkimus. Pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Rumunija ir Slovakija, kuriose neseniai buvo nustatytas lengvatinis PVM tarifas maisto produktams, rinkimai į parlamentą vyksta šiais metais (Slovakijoje jau įvyko prieš tris savaites). Lietuvoje artėjant Seimo rinkimams, PVM tarifo sumažinimo klausimas taip pat gali tapti rimtu tam pritariančių partijų koziriu.

Ekonominiu požiūriu didelės skubos be objektyvių diskusijų keisti PVM mokesčio tvarką nėra, išskyrus pastaruoju metu padidėjusį apsipirkimo mastą Lenkijoje, tačiau dėl vėl smarkiai pradėjusio brangti zloto euro atžvilgiu artimiausiu metu šis srautus gali sumažėti.

Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų