Vilniaus apskrities gyventojai labiausiai Lietuvoje tiki, kad gyvenamasis būstas brangs – 69 proc. apklaustųjų šioje apskrityje mano, kad būsto kainos augs, o kad kris – 12 procentų. Tiesa, per ketvirtį optimistų skaičius nepakito. Kauno apskrityje gyvenamojo nekilnojamojo turto brangimo laukia mažiau apklaustųjų negu Vilniuje, tačiau ten optimistų sparčiai gausėjo – vien per ketvirtį manančių, kad būstas brangs, padaugėjo 8 proc. punktais – iki 56 procentų. Likusioje Lietuvoje taip pat daugėjo žmonių, galvojančių, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs.
Tai, kad didėja lūkesčiai, jog būstas brangs, nestebina. Didelę įtaką žmonių nuomonei apie būsimus kainų pokyčius daro tokie veiksniai kaip dabartinė būsto kainų kryptis ir viešojoje erdvėje dominuojančios prognozės dėl nekilnojamojo turto kainų ir ekonominės padėties pokyčių.
Akivaizdu, kad vidutinė būsto kaina šių metų pradžioje toliau augo. Anot UAB „Ober-Haus“, kovą vidutinė butų kaina Lietuvoje buvo 5,6 proc. didesnė negu prieš metus. Vilniuje kainos per metus vidutiniškai išaugo 6,8 proc., Kaune – 4,5 procento. Lietuvos banko atlikta nekilnojamojo turto rinkos dalyvių apklausa rodo teigiamas ir rinkos ekspertų nuotaikas – dauguma apklaustųjų teigė, kad būsto kaina šiemet turėtų augti nuosaikiai – apie 5 procentus.
Žmonių lūkesčius dažnai formuoja ne objektyvūs ir ne visiems suprantami veiksniai, tokie kaip būsto paklausos ir pasiūlos santykis ar būsto įperkamumas. Žmonių elgsenos ypatumai, pavyzdžiui, bandos instinktas, lemia, kad būsto rinkoje daug žmonių ima elgtis taip, kaip elgiasi kiti.
Jeigu būsto kaina auga ir sandorių skaičius didėja, tikėtina, kad tai lems pavėlavusių pirkėjų į būsto brangimo traukinį antplūdį, kuris dar labiau paskatins rinkos kaitimą ir kainų didėjimą. Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje pirkėjai yra vis aktyvesni, tą rodo ir nuolatinis sandorių skaičiaus didėjimas. Butų per pirmą metų ketvirtį parduota 8,7 proc., o individualių namų – 8,6 proc. daugiau negu prieš metus.
Pagrindiniai rinkos rodikliai kol kas nerodo, kad būsto kainos būtų pernelyg išsipūtusios. Tiesa, gyventojų realiosios pajamos šiais metais augs lėčiau dėl didėjančių vartojimo prekių kainų, todėl būsto įperkamumas gali mažėti. Tačiau naujo būsto pasiūlos ir paklausos santykis kol kas yra gana žemas Bankų būsto paskolų portfelis auga maždaug 7 proc. per metus, o palūkanos yra panašios kaip ir prieš metus. Tiesa, geopolitinė rizika euro zonoje mažėja, tad tikimybė, kad palūkanos rinkoje ims augti, didėja.
Beje, nekilnojamojo turto kainos auga visose Europos Sąjungos šalyse. Ekonominė padėtis gerėja, o investicijos į nekilnojamąjį turtą didėja, todėl daugumoje Europos Sąjungos šalių būsto kainos (Lietuvoje dar ne) jau yra didesnės negu prieš 2008 metais prasidėjusį ekonomikos nuosmukį. Kaimyninėse šalyse būsto kaina taip pat sparčiai auga – metinis buto kainos pokytis kovą Rygoje ir Taline buvo netgi didesnis negu Vilniuje, nors algos Lietuvoje augo sparčiausiai iš visų Baltijos šalių.
Lietuvoje emigracijos, pajamų nelygybės ir kitos socialiai jautrios temos yra aktualiausios viešojoje erdvėje, tačiau lūkesčiams dėl nekilnojamojo turto kainų brangimo jos kol kas nedaro įtakos. Tikėtina, kad bent per artimiausius kelis ketvirčius garas nekilnojamojo turto rinkoje dar nebus nuleistas, todėl ir SEB būsto kainų lūkesčių rodiklis veikiausiai birželį bus dar didesnis.
Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas.