Kaip įprasta, vienos iš pirmųjų reagavo valiutų ir akcijų biržos, kuriose per pastarąsias dienas pastebėta, kad silpnėja svaras sterlingų ir smarkiai krenta bendrovių akcijų kainos. Preliminarios gyventojų apklausos ir lažybų bendrovių koeficientai rodo, kad įtampa nedings iki pat birželio 23 dienos vidurnakčio Lietuvos laiku. Jeigu britai referendume pasisakytų už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES („Brexit“), neigiamų padarinių Lietuvos gyventojai ir įmonės, matyt, neišvengtų.
Vertinant galimus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES scenarijaus tiesioginius padarinius Lietuvos ekonomikai, verta išskirti keturis valstybių ekonominius santykius rodančius veiksnius: užsienio prekybą, tiesiogines užsienio investicijas, finansų sektoriaus tarpusavio ryšius ir gyventojų migraciją.
Juos sieja kintamasis, turintis įtakos ekonominiam bendradarbiavimui, šiuo atveju – Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursas euro atžvilgiu. Jeigu referendume būtų daugiau balsuota už „Brexit“, svaro sterlingų kursas silpnėtų ne tik JAV dolerio, bet veikiausiai ir euro atžvilgiu. Dėl to tiesiogiai mažėtų Lietuvos eksportuotojų pajamų ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių perlaidų vertė eurais.
Susilpnėjus svarui sterlingų kristų eksporto pajamos
Lietuvos eksportas į Jungtinę Karalystę per keturis 2016 metų mėnesius buvo 319,2 mln. eurų, arba 4,6 proc. viso eksporto. Didžiausią jo dalį sudarė lietuviškos kilmės prekių pardavimas.
Pagal jį Jungtinė Karalystė kol kas yra šešta didžiausia Lietuvos prekybos partnerė. Beje, nėra vienos dominuojančios eksporto prekių grupės – baldų, plastiko, medienos, elektros gaminių, trąšų, drabužių, maisto produktų pardavimo vertė gana panaši. Didžiausia į Didžiąją Britaniją eksportuojamų prekių dalis yra skirta vartojimo reikmėms, bet, britams pasisakius už „Brexit“, jų importo kiekis smarkiai nesikeistų, tačiau gaunamos Lietuvos eksportuotojų pajamos susilpnėjus svarui sterlingų mažėtų.
Sumažėtų ne tik naujų emigrantų į Didžiąją Britaniją skaičius, bet didesnį nerimą dėl tolesnio gyvenimo šalyje pajustų ir jau įsikūrę bei prakutę ten Lietuvos piliečiai.
Paslaugų eksportas (daugiausia transporto ir finansinių paslaugų) į Jungtinę Karalystę praėjusiais metais buvo 250 mln. eurų, arba mažiau negu 1 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto, todėl „Brexit“ įtaka šiuo atveju būtų nedidelė.
Prekių ir paslaugų importas į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės yra mažesnis negu eksportas, ir vargu, ar akivaizdžiau pasijustų silpnesnio svaro sterlingų teigiama įtaka importuojamų prekių kiekiui ir kainai.
Beje, dabar ES yra pagrindinė Jungtinės Karalystės eksporto partnerė, nuperkanti 45 proc. visos britų eksportuojamos produkcijos. Pasitvirtinus „Brexit“ variantui, veikiausiai neatsirastų esminių nepalankių prekybos tarifų, bet tarpusavio prekyba per ilgesnį laiką visgi silpnėtų.
Asmeninių perlaidų vertė mažėtų
Ne mažesnę negu eksportas į Jungtinę Karalystę įtaką Lietuvos ekonomikai daro asmeninės perlaidos iš ten gyvenančių mūsų šalies piliečių.
Nuo 2004 metų į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos emigravo 200 tūkst., o sugrįžo apie 50 tūkst. asmenų, tad šiuo metu šioje šalyje gyvena bent 150 tūkst. lietuvių, arba ketvirtadalis visų užsienyje gyvenančių mūsų šalies piliečių.
Perlaidos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą per metus gali siekti apie 300 mln. eurų. Jei svaro sterlingų kursas išties susilpnėtų euro atžvilgiu, atitinkamai mažėtų ir perlaidų eurais vertė, o tai turėtų įtakos vartojimui ir nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje.
Be to, sumažėtų ne tik naujų emigrantų į Didžiąją Britaniją skaičius, bet didesnį nerimą dėl tolesnio gyvenimo šalyje pajustų ir jau įsikūrę bei prakutę ten Lietuvos piliečiai.
Kuklios finansų sektoriaus sąsajos su Didžiąja Britanija
Reitingų agentūros „Standard&Poor’s“ duomenimis, Lietuvos finansų sektoriaus sąsajos su Didžiąja Britanija yra kukliausios, palyginti su kitomis ES šalimis.
Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Jungtinėje Karalystėje 2015 metų pabaigoje siekė 49 mln. eurų, tad „Brexit“ scenarijaus įtaka lietuvių investicijoms ten būtų nedidelė. Nors britų tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje didesnės (2015 metų pabaigoje siekė 426 mln. eurų, arba 3,2 proc. visų investicijų), abejotina, ar „Brexit“ padarytų joms didelę neigiamą įtaką.
Stabilumas – Didžiosios Britanijos ir ES politikų rankose
Žala Lietuvos ir visos ES ekonomikai būtų tuo mažesnė, kuo sklandžiau būtų suvaldyta neigiama reakcija, jeigu išties daugiau balsų gautų „Brexit“ alternatyva.
Tikėtina, kad iš pradžių prireiktų ir centrinių bankų pagalbos norint nuraminti finansų ir valiutų rinką. Svarbus būtų Didžiosios Britanijos ir ES politikų, kurie turėtų iškart pateikti aiškius tolesnius abiejų pusių žingsnius, vaidmuo, nes didžiausia grėsmė visiems – neracionalios panikos persimetimas į ES ekonomiką, kurios padarinius jau pajustų visi.
„Brexit“ atveju ES vienybė dar labiau susilpnėtų. Tuo bandytų pasinaudoti ES oponentai tokiose šalyse kaip Austrijoje ar Graikijoje, kuriose euroskeptikų yra daugiausia. Tai būtų ypač nepalanku Lietuvai, kuri gauna daug naudos iš ES, o tą rodo ir Eurobarometro apklausos rezultatai – Lietuvoje yra mažiausiai neigiamai ES vertinančių asmenų.
Jau dabar aišku, kad skirtumas tarp balsuojančių už ir prieš „Brexit“ bus labai nedidelis. Todėl pasiruošti galinčiai kilti rizikai turi ne tik politikai ar centrinių bankų atstovai, bet ir įmonės bei gyventojai, turintys artimesnių ar tolimesnių ryšių su Jungtine Karalyste.
Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas
