Namų ūkių lūkesčiai dėl ateities gegužę truputį pagerėjo ir suteikia vilties, kad vasarą mažmeninės prekybos metinis nuosmukis bus mažesnis, negu anksčiau baiminomės. Tai, kaip sektoriui seksis rudenį ir žiemą, priklausys ne tik nuo gyventojų pajamų ir darbo rinkos pokyčių, bet ir nuo valdžios veiksmų, kokių ribojimų ji vėl imsis, jeigu bus naujas viruso protrūkis.
Pastarųjų kelių savaičių atsiskaitymų kortelėmis duomenys atskleidžia kelias įdomias tendencijas. Gyventojai pastaruosius du mėnesius daugiau laiko praleido ir, tikėtina, toliau praleis savo namuose, sodybose ar soduose. Dėl to akivaizdžiai išaugo gyventojų išlaidos, skirtos savo gyvenamajai aplinkai gerinti – atsiskaitymai statybinių medžiagų, remonto ir buities prekių parduotuvėse pastarosiomis savaitėmis smarkiai ūgtelėjo netgi atsižvelgus ir sezoniškumo efektą. Žmonės, negalėdami išleisti pinigų paslaugoms, daugiau jų skyrė prekėms įsigyti. Tikėtina, kad ši tendencija, nors ir po truputį silpnės, vis dar darys teigiamą įtaką ne maisto prekių prekybai.
Gyventojai pastaruosius du mėnesius daugiau laiko praleido ir, tikėtina, toliau praleis savo namuose, sodybose ar soduose.
Pastarosiomis savaitėmis daugėjo atsiskaitymų kortelėmis ir drabužių bei avalynės parduotuvėse. Tokia tendencija turėtų bent kažkiek paguosti drabužių ir avalynės prekiautojus, kuriems balandis buvo labai sudėtingas mėnuo, kai pajamos krito daugiau negu 70 procentų. Lėčiau atsigauna degalų pardavimas dėl to, kad vis dar daug žmonių dirba iš namų, o tėvai neveža vaikų į mokyklas. Tiesa, vasarą šiemet gyventojai šalyje atostogaus daugiau, ir tai gali sušvelninti metinį degalų nuosmukį vasaros metu.
Įdomu tai, kad gegužę atsiskaitymai interneto parduotuvėse, jungiantis prie SEB interneto banko, gegužę sumažėjo nedaug, palyginti su balandžiu. Tai yra požymis, rodantis, kad gyventojai, net ir atsidarius visoms parduotuvėms, neskuba pamiršti prekybos internetu. Pasiteisino prognozė, kad balandį įmonių mažmeninės prekybos internetu apyvarta jau sudarys daugiau negu 10 proc. visos mažmeninės prekybos, išskyrus degalų pardavimą, apyvartos. Vien balandį prekyba internetu padidėjo 67 procentais.
Akivaizdu, kad mažmeninė prekyba labiausiai smuko tose valstybėse, kuriose buvo įvesti griežčiausi ribojimai veikti parduotuvėms, ir kur apskritai ekonomikos aktyvumas labiausiai sustojo. Pavyzdžiui, balandį mažmeninės prekybos apyvarta Ispanijoje buvo net trečdaliu mažesnė negu prieš metus. Kitokia situacija susiformavo Šiaurės šalyse, kur ribojimai buvo švelnesni ir ekonominis gyvenimas sulėtėjo mažiau. Švedijoje mažmeninė prekyba balandį smuko 1,3 proc., o Suomijoje – tik 0,5 procento. Estijoje mažmeninė prekyba susitraukė 15 procentų, arba truputį mažiau negu Lietuvoje. Galiausiai Latvijoje, kur įvesti ribojimai buvo mažiausi tarp Baltijos šalių, mažmeninė prekyba smuko 9 procentais.
Net ir atsidarius visoms parduotuvėms, neskuba pamiršti prekybos internetu.
Kaip seksis antrą metų pusmetį, vienareikšmiškai priklausys nuo to, kaip keisis gyventojų pajamos ir jų užimtumas artimiausiu metu. Registruotas nedarbas pastarosiomis savaitėmis stabilizavosi, nes tos įmonės, kurios gegužę atnaujino savo veiklą, dabar linkusios stebėti, kaip keičiasi jų pajamos. Nemažai įmonių, kurių pajamos smuko, stengiasi išlaikyti darbuotojus, tačiau darbo užmokestis darbuotojams sumažėjo. Kita vertus, valdžios sektoriaus veiksmai, tokie kaip vienkartinės išmokos pensijų gavėjams, vienkartinės vaiko pinigų išmokos ar neapmokestinamųjų pajamų dydžio padidinimas, darys teigiamą įtaką mažmeninei prekybai antrą pusmetį.
Norint prognozuoti gyventojų pajamų pokyčius, labai svarbu stebėti svarbiausio eksportuojančio sektoriaus – apdirbamosios gamybos – pokyčius. Balandį pramonės, neįtraukus naftos perdirbimo veiklos, apimtis smuko beveik 10 procentų. Kadangi elektros suvartojimas yra neblogas pramonės aktyvumą rodantis rodiklis, galima prognozuoti, kad pramonė gegužę traukėsi mažiau, tačiau metinis pokytis liko didesnis negu 5 procentai. Tikėtina, kad vasarą metinis pokytis liks neigiamas.
Lietuvai neblogai susitvarkius su pirmąją koronaviruso protrūkio banga, valdžios ir verslo dėmesys krypsta į tai, ką reikės daryti kitaip, jei prasidės naujas viruso protrūkis. Kitų šalių, tokių kaip Latvija ar Suomija, pavyzdžiai rodo, kad nebūtina uždaryti daugumą prekybos sektoriaus parduotuvių siekiant sėkmingai sustabdyti viruso plitimą. Jeigu taip bus pasielgta ir Lietuvoje, tokio mažmeninės prekybos nuosmukio, koks buvo balandį, šiemet jau nebepamatysime.
Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas.
Norint prognozuoti gyventojų pajamų pokyčius, labai svarbu stebėti svarbiausio eksportuojančio sektoriaus – apdirbamosios gamybos – pokyčius.
