Pirmas signalas apie galimą laisvo kapitalo judėjimo ir veiklos vykdymo Europos Sąjungos šalyse laisvės suvaržymą iš Komisijos atskriejo dar prieš metus.
Artėjant rinkimams valdžiai teks rinktis: arba ji atliks pakeitimus pripažindama, kad persistengė nustatydama itin griežtus žemės pirkimo saugiklius, arba toliau ignoruos pateiktas pastabas, rizikuodama sulaukti rimtesnių padarinių.
EK nepritaria leidimui žemę pirkti tik ūkininkaujantiems asmenims
Prieš porą metų priimti įstatymo pakeitimai įnešė labai daug painiavos į žemės ūkio paskirties žemės rinką, o bandymai apsaugoti žemę nuo pirkėjų iš užsienio virto apribojimais daugumai pačių lietuvių įsigyti žemės.
Nuo 2014 metų balandį priimtų įstatymo pokyčių užtektų rankos pirštų suskaičiuoti, kiek užsieniečių kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.
Europos Komisijai labiausiai užkliuvo reikalavimas, kad žemės pirkėjas būtinai turi būti ūkininkaujantis ar daugiausia pajamų iš žemės ūkio veiklos gaunantis asmuo, nes tai tiesiogiai diskriminuoja likusius ES piliečius, kurie lieka išstumti iš šio turto rinkos.
Galima suprasti ūkininkų norą neįsileisti su žemės ūkiu nesusijusių asmenų norint mažinti žemės sklypų įsigijimo konkurenciją. Veikiausiai dabartiniai ūkininkai žemę perka pigiau, negu tektų ją įsigyti konkuruojant su užsieniečiais ar kitais lietuviais. Vidutinių ir didesnių vietos ūkių (jeigu jais laikome iki 300 hektarų turinčius privačius ir iki 500 hektarų turinčius juridinius asmenis) finansinės galimybės pirkti žemę yra daug didesnės negu smulkių ar pradedančių ūkininkų, bet mažesnės negu užsienio ūkininkų ar investuotojų.
Tad Europos Komisijai turėjo užkliūti vienos grupės turimos privilegijos, ribojančios ne tik kitų galimų pirkėjų galimybes, bet ir pardavėjų siekį gauti didžiausią naudą. Beje, priimant įstatymo pataisas, nebuvo pagalvota apie tai, kaip elgtis didžiausius ūkius valdančioms įmonių grupėms, kurioms priklausantys plotai jau anksčiau viršijo 500 ha.
Įstatymo pakeitimai atbaidė užsieniečius
Nuo 2014 metų balandį priimtų įstatymo pokyčių užtektų rankos pirštų suskaičiuoti, kiek užsieniečių kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę (leidimo reikalaujama perkant daugiau negu 10 ha).
Toks atsiribojimas nuo užsieniečių ekonomikai nenaudingas, nes prarandamos tiesioginės užsienio investicijos ne tik į žemę ar į techniką, bet ir į žmogiškąjį kapitalą. Būtent gerosios ūkininkavimo patirties, kuri galėtų ateiti su užsienio investicijomis, trūkumas vis dar yra aktuali problema mūsų šalies žemės ūkyje.
Beje, kai įstatymas apraizgomas pertekliniais apribojimais, padaugėja darbo teisininkams ir valdžios sektoriaus tarnautojams (šiuo atveju – Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojams), o tai tik mažina darbo našumą Lietuvoje.
Pirkėjus keičia nuomininkai
Įstatymas turėjo neigiamą įtaką ir žemės ūkio paskirties žemės sandorių skaičiui – jis 2015 metais dar krito. Tiesa, dirbamos žemės kaina nuo įstatymo pakeitimo yra išaugusi.
Pastarieji treji metai buvo palankūs augalininkyste besiverčiantiems ūkininkams: uždarbis iš santaupų nedidelis, tad derlinga žemė išties greit išgraibstoma, o skubančių pardavėjų nėra. Žemė galbūt būtų brangusi dar labiau, jeigu jos įsigijimo sąlygos būtų lankstesnės, nes galimų pirkėjų apribojimas įtaką kainai daro visada. Žemės kaina Lietuvoje vejasi ir vysis kitų šalių kainas ne tik dėl to, kad ji tiesiog yra mažesnė negu Vakaruose, bet todėl, kad ūkininkai sugeba daugiau uždirbti iš vieno hektaro žemės. Užtenka pažvelgti į derlingumo pokyčius per kelerius metus Lietuvoje.
Įstatymo pakeitimai padarė didelę įtaką žemės nuomos sutarčių ir plotų skaičiui. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, išnuomoti privačios žemės plotai per dvejus metus padidėjo daugiau negu 100 tūkst. hektarų.
Žemės nuoma suteikia pirmenybę galimam pirkėjui įsigyti sklypą. Kita vertus, nuoma yra vienintelė alternatyva tiems, kurie žemės pirkti nebegali. Akivaizdžiai sulėtėjo juridinių asmenų žemės įsigijimai – jų turimi sklypų plotai padidėjo tik 10 tūkst. hektarų per dvejus metus. Tad įstatymo pokyčiai didžiausią teigiamą įtaką turėjo šeimų stambių ūkių plėtrai.
Valdžia netrukus turės apsispręsti, ar atlikti tik kosmetinius pokyčius dėl perteklinių administracinių reikalavimų sumažinimo, ar priimti realius sprendimus, galinčius suvienodinti ūkininkaujančiųjų ir neūkininkaujančiųjų teises į žemės įsigijimą.
EK pastabų ignoravimas gali lemti teisminius ginčus, toliau riboti reikiamas investicijas į žemės ūkį. Juolab kad pagal taikomus žemės pirkimo apribojimus dabar Lietuva lyginama su tokiomis šalimis kaip Vengrija, Slovakija ar Lenkija, kurių valdžios požiūris žemės pirkimo klausimais tampa vis radikalesnis.
Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas
