Praėjusiais metais Lietuvos BVP susitraukė tik 0,8 procento. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau laiko per pastaruosius dvylika mėnesių praleidome karantino sąlygomis negu be jo (karantino nebuvo 143 dienas), toks ekonomikos rezultatas yra neabejotinai puikus pasiekimas. Visgi klaidinga vien tik iš BVP pokyčio daryti išvadas apie tai, kaip atsilaikė ekonomika ir ką patyrė gyventojai bei verslas. BVP rodiklis nerodo per metus padidėjusios pajamų ir turto nelygybės. Taip pat BVP paslepia ir visiškai priešingus skirtinguose sektoriuose veikiančių įmonių pokyčius – maitinimo ar kultūros renginių organizavimo sektorių dramatišką nuosmukį ir spartų IT sektoriaus augimą.
Ekonomikos situacija per pirmuosius karantino metus būtų buvusi gerokai sudėtingesnė, jeigu ne valstybės pagalbos ekonomikai priemonės, kurios finansuotos pigiai pasiskolintais pinigais. Per metus valstybės skola padidėjo daugiau negu 5 mlrd. eurų. Kredito reitingų agentūros toks skolos augimas nesujaudino. Vasarį agentūra „Moody‘s“ netgi padidino šalies ilgalaikio skolinimosi reitingą. Nesunku suprasti, kad pasiskolinti ir valdžios išleisti pinigai atsidūrė gyventojų ir verslo sąskaitose taip skatindami privatų vartojimą.
Dėl to, kad buvo galima nesunkiai pasiskolinti, praėjusiais metais buvo išlaikytas spartus valdžios sektoriaus darbuotojų algų ir pensijų augimas. Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis po mokesčių 2020 metais padidėjo 12,7 procento. Vidutinė senatvės pensija gruodį buvo 9,3 proc. didesnė negu prieš metus. Toks pajamų padidėjimas, kai ekonomika smuko, padėjo sumažinti iš valstybės biudžeto ar „Sodros“ biudžetų pajamas gaunančių gyventojų įtampą.
Vargu ar valstybės sektoriaus darbuotojų, pensininkų ar išmokų gavėjų lūkesčiai dėl pajamų 2022 metais yra kuklesni. Ir čia Vyriausybei bus labai sudėtinga suderinti gyventojų lūkesčius su realybe aiškinant, kad taip sparčiai didinti gyventojų pajamas skolintais pinigais galima tik kriziniais metais.
Pirmaisiais pandemijos metais valdžia nemažai ekonomikos pagalbos priemonių verslui ir savarankiškai dirbantiesiems susiejo su sumokėtais mokesčiais.
Kur kas daugiau nerimo dėl finansinės namų ūkių padėties patyrė privačiame sektoriuje dirbantys asmenys, ypač savarankiškai dirbantys asmenys. Iki pirmojo karantino tik nedaugelis darbuotojų buvo girdėję, kas tai yra prastova, tačiau per praėjusius metus jau vienam iš septynių darbuotojų Lietuvoje buvo paskelbta prastova. Darbuotojų, kuriems buvo paskelbta prastova, pajamos krito kur kas mažiau negu savarankiškai dirbantiesiems, kurie turėjo tenkintis 260 eurų mėnesine išmoka.
Remiantis „Sodros“ duomenimis, darbuotojų skaičius sausį per metus sumažėjo 25 tūkstančiais, arba maždaug 2 procentais. Labiau nuo pandemijos pradžios padėtis darbo rinkoje pablogėjo jaunimo gretose. Buvo baimių, kaip pandemija turės įtakos vyresnio amžiaus darbo rinkai, tačiau paskutiniai duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių užimtumas ir darbo jėgos aktyvumas smuko kur kas mažiau negu jaunų žmonių. Gerėjant epidemiologinei situacijai jaunimo nedarbas pradės sparčiai mažėti, tačiau vyresnio amžiaus asmenys dėl mažesnio lankstumo ir mobilumo veikiausiai taip greitai į darbus gali ir negrįžti.
Pirmaisiais pandemijos metais valdžia nemažai ekonomikos pagalbos priemonių verslui ir savarankiškai dirbantiesiems susiejo su sumokėtais mokesčiais. Ir tai buvo teisingas sprendimas, kuris, norisi tikėti, ateityje privers daugiau įmonių parodyti tikrąsias darbo užmokesčio sąnaudas, o savarankiškai dirbančius asmenis – savo pajamas.
Daugiau negu 220 dienų karantino sąlygomis gyventojus privertė pakeisti laisvalaikio leidimo būdą. Tačiau tai nereiškia, kad daugelis dalykų nesugrįš į ankstesnes vėžes. Labai tikėtina, kad jau antrą metų pusmetį gyventojai grįš prie kelionių, lankysis sporto, kultūros renginiuose, eis į kino teatrus. Tokių paslaugų paklausa bus labai didelė, ir tikėtina, kad gyventojai tam pinigų negailės. Jeigu praėjusiais metais po pirmojo karantino gyventojai gerino savo buities sąlygas, tikėtina, po antrojo karantino, daugiau pinigų bus leidžiama jau paslaugoms (aišku, jeigu tas paslaugas bus galima gauti).
Pirmieji pandemijos metai paliks pėdsakų ir biurų rinkoje, didesnių ar mažesnių, parodys laikas.
Nieko stebėtino, kad pandemijos metai buvo paženklinti kritusios infliacijos, kuri pernai siekė 1,2 procento. Neturėtų stebinti ir tai, kad atsigaunant ekonomikai infliacija per artimiausius metus ūgtels, ir jau šiemet neabejotinai bus mėnesių, kai metinė infliacija viršys 3 procentus. Reiktų priminti, kad dar 2017 metais buvo mėnesių, kai metinė infliacija Lietuvoje buvo didesnė negu 4,5 proc., todėl nerimauti reikėtų tuomet, jeigu infliacija, didesnė negu 3 proc., Lietuvoje išsilaikytų ilgiau.
Pirmieji pandemijos metai paliks pėdsakų ir biurų rinkoje, didesnių ar mažesnių, parodys laikas. Tačiau mažai abejonių, kad darbuotojai norės turėti galimybę dirbti iš namų, o darbdaviai bus priversti būti lankstesni šiuo klausimu. Taip pat gyventojai bus lankstesni ir įsigydami prekių, netgi tada, kai be jokių ribojimų galės veikti visos parduotuvės.
Galiausiai per metus šiek tiek pasikeitė ir Lietuvos ekonomikos struktūra. Per metus padidėjo IT sektoriuje dirbančių asmenų skaičius. Sparčiai gausėjo gyvybės mokslų įmonių darbuotojų. Vargu ar kas pasakytų, kad per praėjusius metus Lietuvos konkurencingumas pritraukiant užsienio investuotojus sumažėjo. Atsižvelgus į tai, kad Lietuva per artimiausius kelerius metus sulauks 2,2 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, mūsų šaliai judėti greičiau pirmyn atsiranda dar viena galimybė.
