Pavyzdžiui, SEB banko duomenys apie atsiskaitymų kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus apyvartą rodo, kad prasidėjus karantinui per pirmas dvi savaites atsiskaitymų vertė krito 35 proc., palyginti su atitinkamomis vasario savaitėmis. Tikėtina, kad mažmeninė prekyba, neįtraukus degalų pardavimo, kovą Lietuvoje buvo apie 10 proc. mažesnė negu prieš metus, o jos dugnas jau buvo pasiektas pirmą balandžio pusę. Vyriausybei nuo šios savaitės ketvirtadienio sušvelninus prekybininkų veiklos ribojimą, metinis smukimas, nors ir dviženklis, bet jau bus šiek tiek mažesnis.
Lietuvoje mažmeninė prekyba maisto, alkoholio ir tabako gaminių prekybos apyvarta per pastaruosius trejus metus padidėjo 5,5 proc., ne maisto prekėmis (neįtraukus prekybos degalais) – 8,7 procento. Vartotojo prekių krepšelis brango lėčiau negu prekybininkų apyvarta, todėl gyventojų realusis vartojimas didėjo.
Kai kuriose internetinėse parduotuvėje atsiskaitymai kortele internetu šoktelėjo tris ar keturis kartus.
Karantinas prasidėjo kovo 16 dieną, todėl tikrojo oficialaus prekybos smukimo masto kovo mėnesio duomenys dar neparodys. Visą smukimo mastą pamatysime tik tada, kai bus paskelbti oficialūs balandžio mažmeninės prekybos rezultatai.
Nors banko duomenys apie apyvartą atsiskaitant kortelėmis naudojantis kortelių skaitytuvais rodo smukimą, per karantiną išaugo internetinė prekyba, todėl padaugėjo atsiskaitymų naudojantis interneto banku ar kortelėmis internetu. Kai kuriose internetinėse parduotuvėje atsiskaitymai kortele internetu šoktelėjo tris ar keturis kartus. Panašiai pakito ir atsiskaitymų kortele už kurjerių paslaugas apyvarta – pirmą balandžio savaitę ji buvo daugiau negu tris kartus didesnė negu kovo pirmą savaitę.
Statistikos departamento duomenimis, prekyba internetu 2019 metais sudarė šiek tiek mažiau negu 6 proc. visos mažmeninės prekybos, neįtraukus degalų pardavimo. Žinoma, visos internetinės prekybos apyvarta neaugo kartais, tačiau jos dalis karantino metu smarkiai padidėjo ir turėjo perlipti 10 proc. slenkstį.
Nuo šio ketvirtadienio sušvelninti prekybos ribojimai padės prekybininkams po truputį susigrąžinti prarastas pozicijas, tačiau žmonės greičiausiai tikrai be didesnio reikalo į įprastas parduotuves neskubės. Apskritai tokios krizės padeda labai greitai pakeisti žmonių įpročius, kuriems pasikeisti įprastai prireikia daug laiko. Todėl prekybai internetu dar labiau išpopuliarėti šis metas yra puikus.
Nenuostabu, kad mažiausiai karantino metu pakito atsiskaitymų kortelėmis, naudojant skaitytuvus, apyvarta mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse. SEB banko duomenimis, jose per pirmąsias tris karantino savaites atsiskaitymų kortelėmis apyvarta buvo 8 proc. didesnė negu prieš mėnesį.
Galiausiai būtų galima pasidžiaugti, kad prekybininkai gerai susidorojo su išaugusiu srautu ir, priešingai negu kitose šalyse, lentynos Lietuvoje greitai vėl buvo pilnos, o žmonės įprato eiti rečiau.
Pirmiausia reikia pastebėti, kad mažmeninės prekybos tinkluose buvo mažiau atsiskaitoma grynaisiais pinigais, todėl ir tai padidino atsiskaitymų kortele dalį. Antra, žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, todėl daugiau gamina patys ir tam maisto produktų reikia daugiau. Trečia, didžiuosiuose prekybos tinkluose prekiaujama ne tik maisto prekėmis, todėl nedirbant kitoms parduotuvėms gyventojai jose galėjo greitai atrasti buityje naudojamų prekių, žaislų, drabužių.
Prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai turbūt dar ilgai atsimins savaitgalį, po kurio buvo įvestas karantinas šalyje. Per dvi savaitgalio dienas atsiskaitymai kortele prekybos tinkluose buvo maždaug 50 proc. didesni negu įprastą savaitgalį šiais metais.
Galiausiai būtų galima pasidžiaugti, kad prekybininkai gerai susidorojo su išaugusiu srautu ir, priešingai negu kitose šalyse, lentynos Lietuvoje greitai vėl buvo pilnos, o žmonės įprato eiti rečiau.
Nors į prekybos tinklus buvo einama rečiau, bet vidutinė atsiskaitymo kortele suma gerokai ūgtelėjo. Tiesa, retesni gyventojų apsilankymai parduotuvėse prekybininkams nebūtinai patinka – kuo dažniau žmonės užsuka į parduotuves, tuo daugiau išleidžiama ne pirmo būtinumo pirkiniams pavyzdžiui, saldumynams, todėl jų paklausa turėjo sumažėti.
Per karantiną neturėjo kristi ir vaistinių apyvarta – atsiskaitymų kortelėmis mastas ypač ūgtelėjo pirmą karantino savaitę, tačiau vėliau stabilizavosi ir dabar yra panašus kaip ir prieš karantiną.
Apie atsiskaitymus kortele kituose prekybos sektoriuose kalbėti neverta – prekyba tiesiog buvo uždrausta. „Sodros“ duomenimis, mažmeninės prekybos įmonėse vasarį dirbo 104 tūkst. darbuotojų, ir tai buvo vienas didžiausių ekonominės veiklos sektorių Lietuvoje. Tik maždaug pusė šių darbuotojų galėjo dirbti pirmosiomis karantino savaitėmis, o likusiems darbuotojams buvo paskelbta prastova, jie buvo paėmę nedarbingumą arba atleisti. Logiška tikėtis, kad gegužę beveik visos mažmeninės prekybos įmonės galės dirbti, nors ir su tam tikrais apribojimais.
Tačiau akivaizdu ir tai, kad gegužę ir birželį daugelio jų prekybos apyvarta bus gerokai mažesnė negu prieš metus, ir tik pagal labai optimistinį scenarijų metinis mažmeninės prekybos apyvartos pokytis gali būti teigiamas metų pabaigoje. Mažmeninė prekybos apyvarta tiesiogiai priklauso nuo žmonių pajamų, o jos visgi šios krizės metu nukentės, ir tik laikas parodys, kaip smarkiai.