Lietuvoje dėl mažesnio turistų iš Rytų šalių skaičiaus augimas buvo lėtesnis, bet akivaizdu, kad prognozuoto juodojo scenarijaus mūsų šalies turizmo sektoriui pavyko išvengti. Kuklesnį rusų ir baltarusių turistų srautą pakeitė didesnis iš Europos Sąjungos (ES) šalių atvykstančių žmonių skaičius.
Be to, daugiau keliavo ir patys lietuviai savo šalyje. Visa tai lėmė, kad bent jau apgyvendinimo veikla besiverčiančių įmonių pajamos ir pelnas per 2015 metų devynis mėnesius buvo rekordinis.
Tiksliai įvertinti turizmo įtaką šalies bendrajam vidaus produktui (BVP) nėra paprasta, bet, jeigu pažvelgtume į labiausiai nuo turistų srauto priklausomą apgyvendinimo ir maitinimo sektorių, jo dalis ekonomikos struktūroje per pastarąjį dešimtmetį yra stabili ir sudaro 1,3–1,4 proc. BVP.
Kartu su Lenkija mūsų šalyje šio sektoriaus indėlis į BVP yra mažiausias ES. Neišnaudotos turizmo galimybės atsiskleidžia ir lyginant Lietuvą su kitomis ES šalimis pagal vienam gyventojui tenkantį užsienio turistų nakvynių skaičių per metus. 2014 metų Lietuvos rodiklis buvo 1,03, kai Latvijoje jis buvo 1,44, o Estijoje 2,9. Esant tokiam atsilikimui, vienintelis turizmo sektorių koordinuojančių institucijų tikslas turėtų būti siekis, kad užsienio turistų skaičius didėtų ne tik greitesniu tempu negu ES, bet ir greičiau negu kaimyninėse šalyse.
Visose Baltijos šalyse pastaruoju metu pastebimas geresnės ekonominės gyventojų padėties padarinys – labai sparčiai auga vienos šalies gyventojų kelionių ir nakvynių skaičius kitose Baltijos šalyse.
Suprantama, pastarieji dveji metai Baltijos šalims nebuvo lengvi smarkiai sumažėjus Rusijos turistų skaičiui dėl kritusio Rusijos rublio vertės ir prastesnių tarpusavio geopolitinių santykių. Pastarosios šalies turistų nakvynių skaičius visose Baltijos šalyse smuko maždaug trečdaliu.
Įdomu tai, kad nors Lietuvoje ir Latvijoje rusų nakvynių dalis (ji sudarydavo daugiau negu 20 proc. visų užsieniečių nakvynių) būdavo didesnė negu Estijoje, būtent joje 2015 metais apgyvendintų visų užsienio turistų ir nakvynių skaičius krito labiausiai.
Reikėtų nepamiršti, kad Lietuvoje, priešingai negu Estijoje ir Latvijoje, daugiau kaip 10 proc. visų nakvojančių turistų sudaro baltarusiai, o jų ekonominė padėtis prastėjo ir artimiausiu metu dar prastės. Tad gana neblogą Lietuvos galutinį rezultatą (nakvojusių užsienio turistų skaičius per devynis praėjusių metų mėnesius augo, o nakvynių skaičius šiek tiek sumažėjo) labiausiai lėmė užsienio turistų iš kitų šalių, ypač iš ES valstybių, skaičiaus padidėjimas.
Visose Baltijos šalyse pastaruoju metu pastebimas geresnės ekonominės gyventojų padėties padarinys – labai sparčiai auga vienos šalies gyventojų kelionių ir nakvynių skaičius kitose Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, per 2015 metų devynis mėnesius Latvijoje apgyvendintų lietuvių skaičius padidėjo 23 proc., o latvių Lietuvoje – apie 14 procentų. Turi būti toliau skatinama ši sveikintina tendencija išnaudoti trumpus atstumus tarp šalių ir patrauklias turizmui vietas ne tik trumpalaikėms, bet ir ilgesnėms kelionėms.
Lietuvoje turistų iš ES, išskyrus Estiją ir Latviją, praėjusiais metais padaugėjo maždaug 10 procentų. Tai yra geras pasiekimas, nes ankstesniais metais augimas buvo lėtesnis. Šį teigiamą pokytį lemia keletas priežasčių. Pirmiausia, toliau didėja Lietuvos žinomumas ES ir dėl gausesnio pačių lietuvių skaičiaus Europoje. Be to, jie skleidžia daugiau informacijos apie Lietuvą, turizmo sektorius geriau pritraukia ES piliečius.
Lietuva tapo patrauklesnė ir dėl įvesto euro bei gerėjančio susisiekimo su pagrindiniais ES oro uostais. Nepaisant to, kad „Air Lituanica“ nutraukė skrydžius praėjusių metų gegužę, susisiekimas su kitomis valstybėmis beveik nepablogėjo.
Atvykstančių ir nakvojančių turistų Lietuvoje skaičiaus iš tokių šalių kaip Norvegijos, Švedijos ar Danijos didėjimą iš dalies lemia ir aktyvesni verslo santykiai.
Tai rodo ir toliau augantis aptarnautų keleivių oro uostuose skaičius, ir naujos skrydžių kryptys. Visgi naujų skrydžių maršrutai turi būti vieni svarbiausių tikslų. Be to, pritraukiant naujus skrydžius, reikėtų atsižvelgti ne tik į pačių lietuvių, bet ir į užsieniečių poreikius.
Suprantama, nereikėtų pamiršti ir verslo turistų vaidmens Lietuvos turizmo sektoriuje. Didėjantis tarptautinių bendrovių skaičius Lietuvoje ir ypač pagausėjęs paslaugų centrų aktyvumas mūsų šalyje turi svarbią įtaką ir apgyvendinimo sektoriui, kurio paslaugomis naudojasi dažnai Lietuvoje apsilankantys tų įmonių kolegos darbo reikalais. Todėl atvykstančių ir nakvojančių turistų Lietuvoje skaičiaus iš tokių šalių kaip Norvegijos, Švedijos ar Danijos didėjimą iš dalies lemia ir aktyvesni verslo santykiai.
2016 metais ir toliau bus aktuali Lietuvos užsienio turistų įvairovė, nes Rusijos ir Baltarusijos turistų skaičius dėl jų šalyje prastos ekonominės situacijos turbūt dar šiek tiek sumažės. Tad situacija labai priklausys nuo to, kaip pavyks ir toliau pritraukti turistus iš ES.
Pačios euro zonos ekonomika šiais metais turėtų augti truputį sparčiau negu praėjusiais metais, bet yra daug pasaulinės ir vidinės rizikos veiksnių, galinčių pabloginti ES žmonių gyvenimą. Tad taip drąsiai tikėtis dviženklio turistų augimo iš ES nereikėtų. Aišku, nemažai kas priklausys ir nuo naftos kainos kitimo, nes kol kas istoriškai labai žemos degalų kainos skatina keliones automobiliu, todėl turistų iš kitų Baltijos šalių skaičius ir toliau turi didėti.
Tadas Povilauskas yra SEB banko vyriausiasis analitikas
