Dar kitų valstybių eksportuotojams tiesiog ėmė trūkti jūrinių konteinerių, kad galėtų išsiųsti žaliavas pirkėjams. 2020 metų pabaigoje mažmeninės maisto produktų kainos nerodė tokių žemės ūkio produktų brangimo tendencijų, tačiau jau netrukus gyventojų piniginės pajus pastarųjų mėnesių pokyčius rinkoje.
Kviečių kainos kol kas nelinkusios mažėti
Kaip valstybių sprendimai daro įtaką žemės ūkio kultūrų kainai, gerai matyti pažvelgus į kviečių rinką. Kviečių ateities sandorių kaina šią savaitę tebėra didesnė negu 220 eurų už toną, arba 15 proc. didesnė negu prieš metus. Tokios aukštos kviečių kainos biržose buvo tik 2012 metais. Pažvelgus į kviečių derliaus ir atsargų pokyčius, nebūtų lengva suprasti, kodėl kaina yra taip išaugusi.
2012 metais kviečių derlius pasaulyje krito net 5 proc., tačiau praėjusiais metais jis net nemažėjo.
Pavyzdžiui, 2012 metais kviečių derlius pasaulyje krito net 5 proc., tačiau praėjusiais metais jis net nemažėjo, o didėjo 1,1 procento. Ir kol kas gerokai per anksti teigti, kad būsimas kviečių derlius Šiaurės pusrutulyje bus prastas. Viena svarbiausių kviečių brangimo priežasčių yra sustiprėjęs valstybių savisaugos instinktas stengiantis sukaupti saugias grūdinių kultūrų atsargas. Todėl grūdus importuojančios valstybės didino grūdų importą, o tos, kurios jas eksportuoja, stengiasi pasilikti didesnes negu įprastai atsargas.
Kinija, kuri greitai susitvarkė su COVID-19 pandemija, pastaraisiais mėnesiais intensyviai importuoja visas žaliavas (ir ne tik žemės ūkio kultūrų), stengdamasi atkurti sumažėjusias ir sukaupti dar didesnes žaliavų atsargas. Tokio dydžio šaliai nesudėtinga rinką greitai pakreipti į vieną ar kitą pusę. Ypač Kinija noriai perka kukurūzus ir sojos pupeles, kuriuos naudoja ir pašarų gamybai. Be to, ši šalis vėl sparčiai didina kiaulių bandą po 2019 metais prasiautusio afrikinio kiaulių maro, dėl kurio šalyje buvo sunaikinta iki 40 proc. kiaulių.
Kviečių rinkoje kortas ir vėl maišo Rusija. Nors derlius šalyje 2020 metais buvo beveik rekordinis, prognozes viršijantis kviečių eksporto mastas ir augančios grūdų kainos vidaus rinkoje privertė šalies valdžią imtis ribojimų. Nuo vasario 15 dienos už kiekvieną eksportuojamą kviečių toną teks sumokėti fiksuoto dydžio muitą, o nuo birželio šalyje veikiausiai atsiras kintamo dydžio muitas, kurį eksportuotojams teks mokėti, jei kviečių eksporto kaina perkops 200 JAV dolerių už toną. Tokios naujienos gąsdina kviečių pirkėjus ir dar labiau verčia skubėti pasipildyti atsargas, kol grūdai labiau nepabrango.
Kviečių rinkoje kortas ir vėl maišo Rusija.
Ši situacija pasaulinėje rinkoje yra palanki Lietuvos grūdų eksportuotojams. Po puikaus praėjusių metų derliaus Lietuva yra antra pagal dydį Europos Sąjungoje kviečių į trečiąsias šalis eksportuotoja, šiais grūdų derliaus metais vis dar lenkia tokias dideles grūdų eksportuotojas, kaip Vokietija, Rumunija ar Lenkija. Akivaizdu, kad 80 proc. per metus išaugęs kviečių eksportas daro teigiamą įtaką ir Klaipėdos jūrų uosto krovos rezultatui – eksporto tempai pirmą šių metų pusmetį sulėtės, tačiau tebebus panašūs į praėjusių metų lygį.
Išaugusios grūdų kainos nedžiugina grūdų perdirbėjų – akivaizdu, kad toks šuolis daro neigiamą įtaką jų pelningumui, todėl didesnes žaliavų sąnaudas stengsis perkelti ant vartotojų pečių. Taip pat išaugusios grūdinių ir aliejinių kultūrų kainos kelia stresą pašarų gamintojams ir jų vartotojams – gyvulininkyste besiverčiantiems ūkininkams.
Išaugusios grūdų kainos nedžiugina grūdų perdirbėjų – akivaizdu, kad toks šuolis daro neigiamą įtaką jų pelningumui.
Artėjant pavasariui Šiaurės pusrutulyje vėl didžiausias kainų svyravimą lemiantis veiksnys bus orų sąlygos bei prasidėjusi pavasario sėja. Ko labiausiai nereikėtų, tai pranešimų apie besitrauksiančios žiemos sukeltus nuostolius žieminiams pasėliams ir Baltijos šalyse, ir Juodosios jūros regione. Kviečių kainos dar kurį laiką gali likti istoriškai didelės, tačiau, jeigu ateinančių metų derlius vėl bus geras, kainos antrą pusmetį jau bus gerokai mažesnės.
Pieno rinkoje stabili situacija
Kur kas stabilesnė padėtis pastarąjį pusmetį matoma pieno gamybos sektoriuje. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina 2020 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 3 proc. didesnė negu prieš metus, o per metus supirktas žaliavinio pieno kiekis beveik nepakito. Įdomu tai, kad po ilgesnės pertraukos sumažėjo skirtumas tarp vidutinės pieno supirkimo kainos Lietuvoje ir Europos Sąjungos vidurkio.
Kur kas stabilesnė padėtis pastarąjį pusmetį matoma pieno gamybos sektoriuje.
Kol kas nėra ženklų, kad padėtis pieno produktų eksporto rinkose artimiausiais mėnesiais smarkiau keistųsi – pieno produktų paklausa už Europos Sąjungos ribų yra gana didelė, todėl tikėtina, kad metinis pieno produktų kainų pokytis liks teigiamas. Tiesa, pabrangę pašarai daro neigiamą įtaką pieno gamyba besiverčiantiems ūkiams.
Žemės ūkio rinka sulaukia ir daugiau investuotojų pinigų
Verta paminėti dar keletą svarbių žemės ūkio produkcijos kainoms įtaką darančių veiksnių. Stebintys žemės ūkio produktų rinką pasaulyje tikrai yra girdėję apie praėjusių metų pabaigoje sustiprėjusį „La Nina" procesą, dėl kurio tam tikrose pasaulio vietose yra sausiau, o kitose drėgniau negu įprastai. Pavyzdžiui, Argentinoje dėl šio proceso yra sausiau negu ankstesniais metais, todėl kukurūzų bei sojos pupelių derlius gali būti mažesnis.
Be to, į žemės ūkio kultūrų rinką sugužėjo ir investuotojų pinigai: kai palūkanų normos yra rekordiškai žemos, investuotojai naudojasi tokiais kainų šuoliais, taip dar labiau skatindami kainų augimą. Nepamirškime ir to, kad JAV dolerio kursas per metus yra susilpnėjęs kitų valiutų atžvilgiu, o tai irgi daro teigiamą įtaką žemės ūkio produktų kainai rinkoje.
Sumaištį į žemės ūkio produkcijos pasaulinę prekybą įnešė ir konteinerių krizė – staigiai išaugus konteinerių paklausai bei išsikreipus įprastiems konteinerių transporto srautams, ne tik labai smarkiai išaugo konteinerių gabenimo jūra įkainiai, bet ir pradėjo trūkti konteinerių žemės ūkio eksportuotojams. Suprantama, logistikos problemos susitvarkys, bet tai dar gali užtrukti.
Sumaištį į žemės ūkio produkcijos pasaulinę prekybą įnešė ir konteinerių krizė.
Galiausiai nepamirškime, kad yra ir tų žemės ūkio produktų, kurie pinga, – pastaraisiais mėnesiais po piko 2019 metais smarkiai smuko žemyn kiaulienos kainos. Vis dar kuklesnės negu prieš metus ir paukštienos supirkimo kainos. Šioms žaliavoms įtaką daro ne tik pandemija ir apribota viešojo maitinimo sektoriaus veikla, bet ir problemos, susijusios su gyvūnų ligomis.
Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas.
