Taigi puikiai matome, kad sena mokesčių sistema neatliepia šiandieninių ES iššūkių.
Apie tai ES politikai kalba jau kurį laiką: ne kartą stebėjome bandymus mokesčių sistemą pakeisti, t. y. pasirūpinti, kad ES galėtų surinkti daugiau nuosavų išteklių.
Deja, šie bandymai nepasiteisino, todėl ir toliau stokojame lėšų patiems svarbiausiams ES prioritetams.
Tačiau, galbūt, galime spręsti šią problemą kitais būdais?
Antai praeitais metais Europos Komisija (EK) patvirtino gyventojų peticiją, kuria siekiama įvesti turto mokestį turtingiesiems ES gyventojams, o surinktus mokesčius skirti aplinkosaugai ir socialinei žmonių gerovei.
Tam, kad ši peticija būtų peržiūrėta EK ir virstų įstatymu, peticijos rengėjams vis dar reikia surinkti milijoną ES piliečių parašų.
Reikia paminėti ir tai, kad Europos Parlamento Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas siūlo kapitalo prieaugį ES apmokestinti minimaliu 40 proc. tarifu.
Vis dėlto, nors šie pasiūlymai yra teisingi, svarbiausia šiuo metu – pažaboti įžūlų mokesčių vengimą, kuris it karštinė persekioja visas ES šalis nares.
Ką turime galvoje? Šiuo metu ES leidžia didžiosioms korporacijoms – pavyzdžiui, Apple, Amazon, Alphabet, Meta ir kt. – sistemingai vengti mokesčių.
Šios kompanijos naudojasi palankiomis mokestinėmis sąlygomis tokiose šalyse kaip Airija, Liuksemburgas ir pasirūpina, kad jų sumokami mokesčiai būtų minimalūs.
Taigi, nors šios korporacijos eksploatuoja visas šalis, naudojasi vieninga rinka ir mūsų visų sukurta viešąja infrastruktūra, jos visiškai neprisideda prie bendro mūsų valstybių ir ES gėrio.
Klausiate, ką galime padaryti?
Būtina pradėti spręsti mokesčių vengimo klausimą iš esmės ir tai daryti ES mastu.
EK duomenimis, ES dėl mokesčių vengimo šalių biudžetai praranda iki vieno trilijono eurų pajamų.
Dalis šių mokesčių pradingsta šešėlinėje, nelegalioje ekonomikoje, dalį šių mokesčių ES valstybės narės nesurenka dėl itin neefektyvaus teisinio mokesčio reguliavimo.
Vis dėlto, pati skausmingiausia ES valstybių narių mokesčių sistemos problema – valstybėse narėse paliktos mokestinės landos, kurios leidžia įmonėms agresyviai planuoti mokesčius, t. y. jų tyčia vengti.
Bet pradėkime nuo pradžių: kaip vyksta mokesčių planavimas?
Antai didelė tarptautinė įmonė nusprendžia išsisukti nuo mokesčių ir visiškai legaliai pradeda manipuliuoti skirtingų valstybių jurisdikcijomis.
Įmonė susimažina savo gautą pelną per lengvatinio apmokestinimo valstybėse (mokesčių rojuose) veikiančius savo padalinius.
Įmonė gali tai padaryti vien dėl to, kad skirtingiems įmonėms padaliniams yra perduodamos teisės į nematerialų turtą – prekės ženklą.
Taigi itin pelninga įmonė tiesiog savo padaliniui lengvatinio apmokestinimo zonoje moka už prekės ženklo naudojimą.
Kadangi konkretus tarptautinės kompanijos padalinys mokesčių rojuje pelno beveik neturi, tarptautinė įmonė gali ten perkelti pelną ir taip – sumokėjus apgailėtinai mažą sumą – išsisukti.
Pelnas, kitaip tariant, per gryną rentą būna perduodamas ten, kur mokesčių nemokama arba mokama itin nedaug.
Kalbant paprastai, įmonė eksploatuoja vieną valstybę, o susimoka mokesčius ten, kur pigiau.
Įsivaizduokite: įmonė naudojasi Lietuvos rinka, čia įdarbina žmones, naudojasi viešąja infrastruktūra, bet mokesčius moka ten, kur jai yra naudingiau.
Bet juk ji naudojasi mūsų rinka, todėl būtent čia ir turėtų sumokėti mokesčius. Taip tarptautinės įmonės prisideda prie ES valstybių narių skurdinimo.
Taip ES valstybės praranda įplaukas į biudžetą, taigi, vis didesnė našta už visų sričių – sveikatos sistemos, socialinės apsaugos, pensijų ar gynybos – finansavimą krenta ant tose šalyse dirbančių žmonių.
Jūs galvojate, kad tai istorijos pabaiga? Toli gražu.
Kai kurios įmonės yra tokios didelės ir turtingos, kad jos pačios pasirašo sau reikalingus mokestinius įstatymus ir juos lobistinėmis priemonėmis be vargo priima.
Klausiate, kuriose šalyse tai vyksta? Iki Brexit’o lengvatinio apmokestinimo zonomis ES garsėjo Jungtinė Karalystė, tačiau dabar mokesčių rojaus paslaugas jums gali pasiūlyti Airija, Nyderlandai, Kipras, Malta, Liuksemburgas ar Estija.
Šiose šalyse didžiausios korporacijos su mokesčiais tvarkosi kaip panorėjusios – kol kas nėra jokios strategijos, kaip šį piktnaudžiavimą būtų galima pažaboti.
Taigi pakalbėkime apie sprendimus, ką būtų galima daryti jau dabar?
Pirmiausia, mokesčius planuojančios įmonės samprata turi atsirasti ES įstatymų bazėje.
Visos įmonės, kurios nusprendžia vengti mokesčių turėtų būti viešai gėdinamos.
Kitaip tariant, jos turėtų būti įtrauktos į juoduosius sąrašus.
Šių juodųjų sąrašų tikslas – parodyti visiems, kurios įmonės tyčia manipuliuoja mokesčių sistemomis ir skurdina rinkas, kuriose jos dirba.
Ir tai – tik pirmas žingsnis. Sudarę tokių įmonių sąrašą, galėtume imtis ir griežtesnių priemonių: ES galėtų blokuoti visų įmonių grupių dalyvaujančių mokesčių planavime ir esančių gėdos sąrašuose galimybes gauti ES finansavimą per visas savo vykdomas programas.
Galų gale, turėtume pradėti mąstyti ir apie mokesčius, kurie tiesiogiai papildytų ES biudžetą.
Kadangi visos ES veikiančios įmonės naudojasi vieninga rinka, turėtume vieningai spręsti ir didžiųjų korporacijų mokesčių vengimo problemą.
Metas svarstyti kapitalo prieaugio (pelno) didesnį apmokestinimą, kuris būtų tiesiogiai susijęs su ES rinka, kurioje tos įmonės dirba.
Tokio mokesčio įgyvendinimą galime pasiekti tik ES lygmeniu, kadangi atskiros šalys – kaip matome praktikoje – yra tiesiog nepajėgios suvaldyti tokio masto piktnaudžiavimą mokestinėmis jurisdikcijomis.
Taigi klausiame jūsų: norite, kad ES ir valstybės narės turėtų biudžetus, kurie leistų spręsti svarbiausias gyventojų ir mūsų žemyno problemas?
Norite sumažinti mokestinę naštą, kuri krenta ant mažiausias pajamas turinčių žmonių?
Norite, kad ES ir valstybės narės turėtų lėšų viešųjų paslaugų kokybės gerinimui, Žaliajam kursui bei ES gynybinių pajėgumų stiprinimui?
Būtina pradėti rimtą diskusiją apie mokesčių piktnaudžiavimo valdymą ir naujų europinių mokesčių sistemos sukūrimą.
