Deja, per paskutinius debatus su D.Trump’u šie demokratų lūkesčiai pavirto dulkėmis. Bet kokios iliuzijos, kad J.Biden’as sugebės dalyvauti rinkimų kampanijoje taip aktyviai ir oriai, kaip tai darė 2020 metais, pasirodė niekam vertos. Net 4 iš 10 Demokratų partijos narių (lojaliausių Biden’o gerbėjų) jau teigia, kad Biden’as negali tęsti darbo. Tad kas mūsų laukia toliau?
Pradėjau nuo neigiamo J.Biden’o vertinimo ne todėl, kad man šis prezidentas nepatinka. Atvirkščiai, manau, kad J.Biden’o pasiekimai yra milžiniški, – vien J.Biden’o pergalė prieš D.Trumpą 2020 m. yra didžiulis triumfas.
Maža to: tiek trilijono vertės JAV infrastruktūros vystymo paketas, tiek šimtamilijardinis kovos prieš klimato kaitą ir infliacijos mažinimo planas, tiek studentų skolų nurašymas ir vaikų skurdo sumažinimas perpus bei kiti pasiekimai rodo, kad šis prezidentas nepabijojo investuoti į JAV ir šios šalies žmonių ateitį. Aš jau nekalbu apie Ukrainos gynybą – net jei ir norime, kad JAV darytų dar daugiau, reikia pripažinti, kad J.Biden’as visada buvo ištikimas ir atsidavęs Ukrainos gynėjas.
Ir vis dėlto, šiandien J.Bidenui tenka konkuruoti su žmogumi, kuris New York’o teisme jau buvo nuteistas už dokumentų klastojimą ir tapo pirmuoju nuteistu JAV prezidentu. Atrodytų, kad tai – lengviausia užduotis bet kuriam pareigas einančiam prezidentui. Užtektų kartoti: „Mano konkurentas – nusikaltėlis“ ir, žiūrėk, JAV prezidento nominacija tavo rankose. Tačiau Biden’as to padaryti sėkmingai nebegali. Kodėl? Todėl, kad jo amžius tapo problema ir tai matosi. D.Trumpui užtenka atrodyti energingiau ir veržliau už J.Biden’ą ir D.Trump’as – nepaisant visų melų, egocentriškų liaupsių sau ir infantilių juokelių – vis tiek atrodys geriau už J.Biden’ą.
Politika, deja, yra visiškai priklausoma nuo įvaizdžio, estetikos. Pamenate, kaip rašė Niccolò Machiavelli’s knygoje „Princas“? Pasak jo, politikoje yra taip, kaip atrodo, kad yra, o ne taip, kaip iš tikrųjų yra. Šiandien J.Biden’as atrodo kaip žmogus, kurio amžius jam trukdo sėkmingai atlikti pareigas, o visi jam toliau pataikaujantys demokratų lyderiai atrodo kaip kvailiai. Ir čia nepadės jokie, nors ir pagrįsti, argumentai apie J.Bideno pasiekimus ir pergales.
Yra akivaizdi priežastis, kodėl J.Biden’as rečiau vaikšto į žiūrimiausias pokalbių laidas, internetines tinklalaides – jo paties komanda bijo J.Biden’ą rodyti viešai. Man net sunku įsivaizduoti, kad taip gali būti: pati komanda bijo J.Biden’ą rodyti visuomenei, tačiau toliau jį skatina kandidatuoti. Bet grįžkime iš košmaro į rimtą diskusiją: ką demokratai gali daryti kitaip jau šiandien?
J.Biden’as gali atsisakyti kandidatuoti į JAV prezidentus, atsitraukti ir paleisti procesą savieigai.
Visiems suskubusiems kalbėti apie J.Bideno pakeitimą kitu Demokratų partijos kandidatu patarčiau neskubėti. Ne taip viskas paprasta. Visų pirma, Demokratų partijos delegatai, kurie nacionalinio suvažiavimo metu rugpjūčio 19–22 d. balsuos už partijos nominaciją, pagal valstijų teisę yra griežtai įsipareigoję ir toliau remti J.Bideną. Kitaip tariant, delegatai privalo vykdyti rinkėjų savo valstijose valią ir staiga pasirinkti kitą demokratų lyderį jie neturi jokios teisės. Taigi joks kitas demokratų lyderis negali ateiti iš šalies ir mesti iššūkį J.Biden’ui – tai būtų visiškas absurdas.
Taigi viskas yra paties J.Biden’o rankose – tik jis gali priimti sprendimą nekandidatuoti į JAV prezidentus. Tikėtina, kad tokiu atveju J.Biden’as pasiūlytų į prezidento poziciją kandidatuoti viceprezidentei Kamalah Harris, kuri tuomet gautų demokratų delegatų pasitikėjimą ir be didelio vargo iškovotų nominaciją. Po to sektų formalumai – ji išsirinktų artimiausią savo kampanijos kolegą (viceprezidentą) ir pradėtų aktyvią kampaniją prieš D.Trumpą.
Yra ir kitas variantas – J.Biden’as gali atsisakyti kandidatuoti į JAV prezidentus, atsitraukti ir paleisti procesą savieigai. Tokiu atveju šansą pasivaržyti dėl nominacijos gautų tokie demokratų lyderiai, kaip Mičigano gubernatorė Gretchen Whitmer, Kalifornijos gubernatorius Gavin Newsom, Transporto sekretorius Pete Buttigieg ir t.t. Taip prasidėtų įnirtinga konkurencija dėl demokratų delegatų palaikymo, kurią vainikuotų balsavimas Demokratų partijos suvažiavime.
Suvažiavimo metu šie kandidatai sakytų kalbas ir tikėtųsi, kad jie gaus absoliučią daugumą – 2000 balsų. Tiesa, mažai tikėtina, kad kuris nors iš šių kandidatų surinktų absoliučią daugumą balsų, tad balsavimus, be jokios abejonės, tektų kartoti net kelis kartus. Šis procesas gali būti net žalingas demokratų partijai – pernelyg didelė ir aistringa konkurencija dėl nominacijos gali susilpninti partiją prieš svarbiausius rinkimus istorijoje. Vis dėlto, gali būti ir atvirkščiai – šis procesas taip pat gali tapti akstinu partijai susivienyti aplink naują kandidatą.
Kaip ten bebūtų, J.Biden’o pakeitimas kitu demokratų kandidatu būtų itin sunkus procesas. Todėl pagrįstai dalis demokratų sako, kad šaukštai jau po pietų – bet kokie pakeitimai tik dar labiau sumažins galimybes demokratams laimėti prieš D.Trumpą. Galbūt taip, bet demokratai šiandien patys save įsivarė į akligatvį.
Jie nusprendė numoti ranka į apklausas, kurios jau prieš kurį laiką aiškiai indikavo, kad visuomenė Biden’ą vertina kaip per seną, netinkamą kandidatą. Jie taip pat numojo ranka į įspėjimus, jog Kamalah Harris akivaizdžiai trūksta politinio svorio, kad susiklosčius situacijai ji galėtų sėkmingai pakeisti J.Bideną. Taigi demokratai galvojo, kad jiems pavyks tiesiog tempti gumą iki lapkričio JAV prezidento rinkimų. Deja, neišdegė.
Pastebėjote, kad beveik nekalbu apie D.Trumpą? Nekalbu, nes ši demokratų krizė yra niekaip nesusijusi su D.Trumpu. Mes visi žinome, kad D.Trumpas yra užkietėjęs demagogas, kuris trūks-plyš panaudos visas J.Biden’o ir visos Demokratų partijos silpnybes savo naudai. Todėl būtent dabar demokratų partijai reikia rasti kandidatą, kuris tokią pat strategiją panaudotų prieš D.Trumpą ir pateiktų stiprius argumentus apie visas šio susikompromitavusio prezidento klaidas ir ydas.
Tačiau ar užteks demokratams išminties rizikuoti ir susivienyti aplink kitą demokratų kandidatą? Kalbant nuoširdžiai, man sunku patikėti, kad pats J.Biden’as savo noru pasitrauktų iš rinkimų. Toks elgesys, mano galva, prieštarautų jo būdui – stipriai išreikštam užsispyrimui ir savotiškam mesianizmui.
Net ir suprasdamas, kad jo jėgos silpsta, jis, mano nuomone, sunkiai peržengtų per save ir pasitrauktų į šalį. Tačiau būtent to šiandien reikia JAV ir visam pasauliui – stiprios alternatyvos D.Trumpui, o ne kandidato, kuris akivaizdžiai nepajėgs ištempti dar keturių metų. Štai čia ir slypi pagrindinė problema – dauguma demokratų jau suvokia, kad J.Biden’as, su visa pagarba jam, tiesiog nebegali tęsti savo prezidentinės kampanijos.
Pabaigai, norisi priminti, kad JAV prezidento rinkimai yra, be abejo, svarbiausias politinis įvykis pasaulyje. Vakaruose matome nuolat augantį palaikymą dešiniesiems radikalams, o D.Trumpo laimėjimas šias jėgas ne tik legitimizuotų, bet dar ir sustiprintų. Todėl labai skaudu, kad demokratai sugebėjo prieiti taip arti skardžio ir rizikuoti viskuo su kandidatu, kuris aktyvų politinį darbą jau akivaizdžiai baigė. Lieka tikėtis, kad drąsos bei sveiko proto šiai partijai užteks ir greitu metu matysime demokratų lyderių rungtynes dėl nominacijos.
