Būtent dėl to šiuo metu investuotojai taip nekantriai laukia žinių iš JAV centrinio banko (FED) – kada bus priimtas sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą. Rengiantis pokyčiams, verta paanalizuoti, kaip toks sprendimas galėtų paveikti turimą investicijų portfelį.
Pigs obligacijos
Žinoma, padidintos palūkanos pirmiausia labiausiai atsilieps JAV vyriausybės vertybinių popierių pajamingumui ir pakoreguos jų kainas žemyn. Tikėtina, kad bazinės palūkanų normos pokyčiai paveiks ir trumpesnio, ir ilgo laikotarpio vyriausybės vertybinių popierių pelningumus.
Tiesa, ilgo laikotarpio vyriausybės vertybinių popierių pajamingumą lemia ir kiti svarbūs veiksniai, kaip antai, numatomas ekonomikos augimas ir infliacijos lūkesčiai.
Bazinės palūkanų normos augimas padidintų ir įmonių obligacijų pelningumus. Be to, kartu gali paaugti ir viena iš pelningumo dedamųjų – rizikos premija. Jeigu FED pradėtų kelti palūkanų normas sparčiu tempu, rizikos premija augtų dar labiau, mat kylanti palūkanų norma išaugintų įmonių skolos aptarnavimo sąnaudas. Tai neigiamai atsilieptų bendram ekonomikos augimui, o tuo pačiu ir įmonių gaunamoms pajamoms.
Žinia apie palūkanų normos didinimą, ypač jei ji bus paskelbta anksčiau nei tikėsis investuotojai, gali sukelti trumpalaikius svyravimus akcijų rinkose ir sudaryti progą investuotojams „nuleisti garą“.
„Nuleis garą“ akcijų rinkose
Pasvarstymų, kaip FED trumpalaikių palūkanų normų pakėlimas paveiks akcijų rinkų nuotaikas, yra ne vienas. Kaip jau ir minėta, palūkanų augimas reikš, jog ateityje augs įmonių skolinimosi kaštai ir skolos aptarnavimo sąnaudos.
Tačiau kita vertus, palūkanų kėlimas signalizuos, kad JAV ekonomikos atsigavimas jau yra tvarus, o darbo rinka – sustiprėjusi. Vis dėlto, žinia apie palūkanų normos didinimą, ypač jei ji bus paskelbta anksčiau nei tikėsis investuotojai, gali sukelti trumpalaikius svyravimus akcijų rinkose ir sudaryti progą investuotojams „nuleisti garą“. Žinoma, JAV akcijų rinkos svyravimai nusiristų ir per kitas pasaulio akcijų biržas.
Stipresnis JAV doleris
Augančios bazinės palūkanų normos, tikėtina, taip pat paskatins tolesnį JAV dolerio kurso stiprėjimą kitų valiutų atžvilgiu. Ir ypač tų regionų ar šalių, kurios pačios vykdo aktyvią skatinamąją pinigų politiką, pavyzdžiui, euro zonos šalys, Japonija.
JAV doleris taip pat yra pagrindinė žaliavų kainų nustatymo valiuta, taigi šios valiutos augimas ir nuostata, kad kylančios palūkanų normos gali sulėtinti pasaulio ekonomikos plėtrą, gali išlaikyti pramonėje naudojamų žaliavų kainas žemame lygyje.
Per pastaruosius dvidešimt penkerius metus FED bazines palūkanų normas kėlė tik tris kartus, tad nėra sukaupta tiek patirties, kad būtų galima užtikrintai prognozuoti būsimas rinkų dalyvių reakcijas.
Tauriųjų metalų kainoms palūkanų normų augimas taip pat nėra palankus veiksnys – jų laikymas pats savaime nesuteikia pajamų, priešingai, patiriami jų saugojimo kaštai, be to, įšaldomos potencialios lėšos kitoms investicijoms.
Vis dėlto, padidėjus rizikai finansų rinkose, grąžos galima tikėtis iš kainos pokyčio, kuomet investuotojai ieškos saugaus užutėkio pinigams apsaugoti.
Per pastaruosius dvidešimt penkerius metus FED bazines palūkanų normas kėlė tik tris kartus, tad nėra sukaupta tiek patirties, kad būtų galima užtikrintai prognozuoti būsimas rinkų dalyvių reakcijas. Tačiau jau ir dabar aišku, kad kylančios palūkanų normos paskleis neužtikrintumo ir abejonių dozę tarp investuotojų.
Tai savo ruožtu gali sukelti didesnius svyravimus finansų rinkose, kurie, tikėtina, neapsiribos vien JAV biržomis. Ir galiausiai ‒ su FED palūkanų didinimu susiję įvairių turto klasių pokyčiai bus puiki patirtis, kaip Europos centrinio banko palūkanų pakėlimas tolimesnėje ateityje galėtų paveikti mums geografiškai artimesnes investicijas Europoje.
Tomas Bakutis yra „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento portfelių valdytojas
