Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, kad tūkstančiai mokinių iki šiol susiduria su dideliais sunkumais dalyvaudami nuotolinio ugdymo procese. Vieniems trūksta kompiuterinės technikos, kitiems – tinkamo internetinio ryšio. Didelė dalis moksleivių susiduria su mokymosi motyvacijos stoka. Mokymasis klasėje disciplinuoja, tuo tarpu sėdint namie, prie kompiuterio, atsiranda įvairiausių kitų reikalų, kurie blaško ir mokytis nepadeda.
Skaitmeninė mokymosi medžiaga taip pat išlieka dideliu iššūkiu. Nepaisant skelbto išankstinio pasiruošimo, pamokų turinys išlieka skirtingo lygio, neunifikuotas. Su dar didesnėmis problemomis mokydamiesi susiduria dvyliktokai. Pasiruošimas brandos egzaminams šiems mokiniams virsta tikru iššūkiu, o nuo jo priklausys šių jaunų žmonių tolimesnis gyvenimas.
Su dar didesnėmis problemomis mokydamiesi susiduria dvyliktokai.
Nors švietimo sistemos ekspertai nesiima prognozuoti, kaip pandemija paveiks mokymosi rezultatus, tačiau darosi aišku, kad daliai moksleivių jie turės itin didelę neigiamą įtaką. Ugdymo įstaigų vadovai, kartu su pedagogais, švietimo sistemos ekspertais ir darbuotojais, turėtų nedelsiant imtis veiksmų, kad tiems moksleiviams būtų suteikta papildoma pagalba mokantis.
Tai padaryti didžiosiose šalies savivaldybėse bus sudėtingiau, tačiau mažesnės, tokios kaip Kėdainių savivaldybė, turi visas galimybes greitai identifikuoti visus, kuriems tokios pagalbos reikia labiausiai.
Dar viena didelė problema, apie kurią kalbama mažai – nemokamas maitinimas, kurį dalis moksleivių gaudavo mokyklose. Nemažai daliai mokinių nemokamas maitinimas mokykloje buvo vienintelė galimybė nors kartą per dieną gauti karšto maisto. Nors dabar jau atsiranda įstaigų, kurios šiems mokiniams išvežioja maistą į namus, tai yra pavienės iniciatyvos, todėl karštas maistas mokiniams išlieka didžiuliu socialiniu iššūkiu, kurį greičiausiai išspręsime tik mokiniams grįžus į mokyklas.
Nors ir dabar vyksta nuotolinės kūno kultūros pamokos mokinių fizinis aktyvumas yra pastebimai sumenkęs.
Tuo tarpu mokinių fizinė sveikata turėtų kelti ypač didelį susirūpinimą. Nors ir dabar vyksta nuotolinės kūno kultūros pamokos mokinių fizinis aktyvumas yra pastebimai sumenkęs. Fiziniai pratimai prie kompiuterio ekrano neatstos kontaktinių sportinių užsiėmimų, o šiuo metu užsiėmimų nevykdo dauguma sportinių būrelių. Sunku būtų įsivaizduoti, kaip organizuoti moksleiviams krepšinio ar futbolo treniruotes nuotoliniu būdu.
Nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio neprisideda prie bendros sveikatos būklės. Ne pats kompiuteris, o neteisingas naudojimasis juo sukelia nemažą neigiamą poveikį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija didžiajai daliai mokinių išdalino kompiuterius, tačiau iki šiol nepasirūpinta moksleivių mokymosi vietos įrengimu. Nors mokyklos dažnai pateikia rekomendacijas dėl mokymosi vietos įrengimo, tačiau pasirūpinti tinkama ergonomiška reguliuojama kėde ar tinkamo aukščio darbo stalu palikta moksleivių tėvams.
Jei darbdaviai privalo darbuotojams kompensuoti visas išlaidas, patirtas namie įsirengiant nuotolinę darbo vietą, tai ir valstybė turėtų pasirūpinti tinkamomis sąlygomis mokiniams mokytis nuotoliniu būdu. Valstybė privalo rasti lėšų ir pasirūpinti tais mokiniais, kuriems valstybės pagalbos šiandien reikia labiausiai.
Mokinių sveikatos statistika rodo, kad kai kurių vaikų sveikatos sutrikimų ir ligų beveik kasmet daugėjo, o sumažėjęs fizinis aktyvumas bendrą sveikatos būklę tik blogins, todėl reikia rasti sprendimą, kaip nuotolinio ugdymo metu organizuoti fizinio aktyvumo bekontakčius užsiėmimus lauke. Kai šalyje buvo gausiai pasnigę turėjome puikią progą paraginti moksleivius užsidėti slides ir lauke per savaitę praleisti bent keletą valandų aktyviai sportuojant. Panašiems sprendimams sugalvoti tereikia noro.
Valstybė privalo rasti lėšų ir pasirūpinti tais mokiniais, kuriems valstybės pagalbos šiandien reikia labiausiai.
Įvertinus prastėjančius mokymosi pasiekimų rezultatus, kylančias socialines rizikas, mažėjantį mokinių fizinį aktyvumą galime konstatuoti, kad nuotolinis ugdymo procesas moksleiviams yra žalingas, todėl mes – tėvai, mokytojai, valdininkai, politikai – turime nedelsiant imtis veiksmų, kuriais sumažintume neigiamą pandemijos poveikį jauniems žmonėms.
Tomas Bičiūnas yra Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys, Žmogaus teisių komiteto narys.
