Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tomas Juknevičius: Lietuviai sunkiai atplėšia akis nuo apatinės alkoholio lentynos  

Naujausia alkoholio pardavimo statistika akivaizdžiai liudija – neeuropėjame, o esame provincialai. Pirmą šių metų pusmetį visa alkoholio rinka krito 15 procentų, o „bambalinis“ alus kaimuose – tik 5 procentais.
Tomas Juknevičius
Tomas Juknevičius

Kad ir kaip norėtume būti europiečiai – gerti prašmatnesnį ne saldų vyną, mėgautis tikru šampanu ar taure konjako – esame viena koja nuo žagrės.

Alininkai triūbija – atšaukit padidintus akcizus alui, į laisvę stiprų alų, tačiau statistika rodo priešingai. Alaus pardavimai mažėja palengva, kitos alkoholio rūšys drastiškai krenta žemyn.

Negana to, jau nuo Naujųjų metų į pogrindį bus nustumta restoranų kultūra. Someljė pasakojimai apie vyno kilmę, istoriją ar rūšis jau bus už įstatymo raidės. Senojoje Europoje įprastas vyno testavimas restorane Lietuvoje taps neįmanomas. Kandžių ir pašaipių šypsnių sulauksime ne tik iš verslo partnerių prancūzų ar italų, bet ir estų, kurių šalyse tokių absurdų nėra.

Vyno akcizais mes jau aplenkėme Estiją, Belgiją, Olandiją, net Daniją, ir jau beveik pavijome švedus.

Nuo kovo pakėlus akcizus visam alkoholiui iš rinkos beveik išnyko spirituotas vyno surogatas ar gėrimas „Klumpių“ ar „Smigio“ pavidalu. Seime paburbuliavome apie blogą „bambalinį“ alų, „jogurtinę“ degtinę, tačiau, skirtingai nuo latvių, nepadarėme nieko. Braliukai latviai jau nuo Naujųjų metų drastiškai apribos plastikinėje taroje parduodamą alkoholį. Tuo mūsų kova su nuožmiais „bambalių“ vartotojais ir pasibaigė.

Tačiau mes būsime garsūs vos ne brangiausiu vynu Europoje. Lietuva įsitvirtino tarp labiausiai vyną apmokestinusių Europos valstybių. Vyno akcizais mes jau aplenkėme Estiją, Belgiją, Olandiją, net Daniją, ir jau beveik pavijome švedus. O štai net keturiolika ES valstybių, įskaitant ir Vokietiją, vynui taiko nulinį akcizą.

Pigiomis oro bendrovėmis į Kauną ar Vilnių atskridę italai ar ispanai kraipo galvą – kokia čia šalis: maisto kainos vidutinėse kavinėse įkandamos, tačiau vynas, kad ir stalo ar naminis, 1,5-2 kartus brangesnis nei Romoje ar Madride. O jei restorane paklausite „koks tai vynas?“ – išgirsite standartinę įstatymais nustatytą frazę „Raudonas, (ne) saldus, itališkas, 13 procentų stiprumo“. Nuo to italą gali ištikti šokas, o padavėjas nuraus kaip šermukšnis. Toks paaiškinimas bus legalus.

Tiems patiems ispanams šoką kelia ir kainos parduotuvėse. Tikrai vidutiniškas vynas standartiniame prekybos centre kainuoja bene 3 kartus daugiau nei Austrijoje, Vokietijoje ar toje pačioje Ispanijoje. Ir tai ne prekybininkų ar importuotojų nuopelnas – standartinis 0,75 litro talpos butelis apmokestintas 1,24 euro akcizu, palyginimui stipraus bambalinio alaus litras – 53 centais. Kaip bedėliotum aritmetiką – pridėjus PVM apynormalis vynas parduotuvėje kainuos apie 5 eurus.

Šokiruojančios ir kitos statistinės eilutės. 14 proc. apklaustų ES gyventojų alaus bokalą ar vyno taurę kelia kasdien, Lietuvoje – kasdien vartojančių gerokai mažiau.

Taip, į alkoholio istorijos užkaborius nugrūsti „Klumpes“ pasistengėme, tačiau lietuvio akių atplėšti nuo apatinės alkoholio lentynos nesugebėjome. Štai čia mes smarkiai pralošiame Vakarų Europai.

Tomas Juknevičius yra bendrovės „Komunikaciniai projektai“ vadovas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais