Štai kodėl, būdama aktyvi Lietuvos švietimo bendruomenės narė, Kauno technologijos universiteto gimnazijos komanda su nekantrumu laukė žurnalo „Reitingai“ neseniai paskelbto 2018 m. gimnazijų reitingo. Ir štai kodėl reitingo rezultatai šiek tiek nustebino. Ne todėl, kad, pasak žurnalo, esame treti Lietuvoje tarp mokinius pagal pažangumą atsirenkančių šalies gimnazijų. Ir ne todėl, kad tarp visų Lietuvos gimnazijų likome ketvirti – manome, kad tai geras ir iškalbingas rezultatas. Bet, ko gero, labiausiai todėl, kad žvelgiant į žurnalo sudarytą reitingą ne itin aišku, ką turėtume daryti geriau ir ko pritrūko pastaraisiais metais, kad gimnazija būtų įsitvirtinusi pačiose aukščiausiose pozicijose.
Pažvelkime į faktus. Nagrinėjant pirmąjį dešimtuką užėmusių Lietuvos gimnazijų abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatus praėjusiais metais, matyti, jog KTU gimnazija pasižymi aukščiausiu balų vidurkiu (90,85) šalyje. Vienam mokiniui pagal surinktus 100 balų įvertinimus tenkantis vidurkis tarp KTU gimnazijos abiturientų siekė 1,610 balo ir pralenkė Vilniaus licėjų (1,607) bei Vilniaus jėzuitų gimnaziją (1,151 balo).
KTU gimnazijos mokiniai išsiskyrė laikydami istorijos ir biologijos valstybinius egzaminus – čia jų balų vidurkis buvo aukščiausias, lyginant dešimt geriausiai įvertintų mokyklų. Džiaugiamės, jog mūsų mokinių laikytų lietuvių kalbos, anglų kalbos, fizikos, matematikos ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų vidurkis buvo antras tarp 10 geriausiai vertinamų mokyklų, o pagal chemijos egzamino balų vidurkį esame treti.
Tačiau reitinguojant mokyklas balai joms buvo skiriami ir už kitas aplinkybes. Susidaro įspūdis, jog KTU gimnaziją „nusmukdė“ tai, jog mūsų abiturientai nelaikė valstybinio geografijos egzamino. Pagal žurnale pateiktą vertinimo metodiką, jei gimnazijoje niekas nelaikė šio egzamino, įstaigai skiriama 0 balų. Tačiau jei bet kurios kitos mokyklos auklėtiniai egzaminą laikė, tegul ir pasiekę neaukštą balų vidurkį, tokia švietimo įstaiga jau gauna papildomų taškų reitinge. Tad kyla abejonių, ar toks vertinimo būdas yra teisingas ir padeda atskleisti tikrąjį mokinių pasirengimo lygį bei gimnazijos ugdymo kokybę.
Abejonių kelia ir tai, kad sudarant reitingą ugdymo įstaigoms balai skiriami už studijas Lietuvoje ar užsienyje pasirinkusių mokinių skaičių. Šįsyk nekelkime klausimo, kodėl už įstojusius į Lietuvos aukštąsias mokyklas mokinius skiriami aukštesni įvertinimai (8 balai mokiniui) nei už nutarusius studijuoti užsienyje (5 balai). Gerokai labiau stebina tai, kad sudarant reitingą vertinamas absoliutus mokyklas baigusių mokinių skaičius. To jokiu būdu negalime laikyti objektyviu kriterijumi, turėdami omenyje, kad vienas mokyklas baigia 25, kitas – dešimteriopai daugiau abiturientų.
Dėl tos pačios priežasties absoliutus, o ne santykinis skaičiavimas netinka ir skiriant reitingo balus už mokinių pasiekimus valstybiniuose brandos egzaminuose. Reitingo sudarytojai paprasčiausiai skaičiuoja bendrą šimtuku, dviem, trimis, keturiais ar penkiais egzaminus išlaikiusių mokinių skaičių, tačiau lyginant jį su bendru mokyklos abiturientų skaičiumi, vaizdas gali susidaryti visiškai kitoks.
Įdomu dar ir tai, kad praėjusių metų pabaigoje žurnalas skelbė Lietuvos gimnazijų reitingą pagal mokinių pasiekimus nacionalinėse ir tarptautinėse olimpiadose bei konkursuose. Pagal olimpiadose iškovotas auklėtinių prizines vietas ryškiai išsiskyrė dvi lyderės, tarp kurių – ir KTU gimnazija. Tačiau į šį rodiklį, atspindintį tiek mokinių motyvaciją, tiek parengimo lygį, sudarant bendrą reitingą šį pavasarį atsižvelgta nebuvo.
Taigi užuot parodęs, kas yra kas ir objektyviai atskleidęs privalumus bei trūkumus, reitingas žvelgiantiems į jo rodiklius atidžiau sukelia vertų dėmesio klausimų. Jei gimnazistų egzaminų rezultatų vidurkis, vienam mokiniui tenkantis 100 balų įvertinimų skaičius ar tarptautinių ir nacionalinių olimpiadų prizininkų skaičius yra mažiau svarbūs rodikliai negu vienas nelaikytas egzaminas ar mokinio sprendimas pabaigus gimnaziją ne iš karto pasinerti į studijas, tampa nebeaišku, kas iš tiesų svarbu reitingo sudarytojams. Belieka tikėtis, kad tai lėmė vertinimo metodikos trūkumai, o ne paprasčiausias žongliravimas statistika ar dar kokios kitos priežastys.
Baigdamas priminsiu sau pačiam posakį, kad būti geriausiu nėra svarbiausias dalykas. Svarbiausia – būti geresniam nei buvai vakar. KTU gimnazija – nuolat tobulėjanti ir ugdymo kokybę gerinanti švietimo įstaiga nuo pat 1989-ųjų, ir tokie liksime ateityje, kad ir ką teigtų vieni ar kiti reitingai.
Tomas Kivaras yra Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius.