Gruodžio 17 diena Lietuvos politikai – ypatinga data. Būtent šią dieną 1926 m. karinio perversmo būdu buvo pašalintas iš Prezidento posto vienas iškiliausių politikų per visą Lietuvos istoriją – valstietis liaudininkas Kazys Grinius. Laimei, iki to kaip Seimo narys, premjeras, gydytojas, humanistas jis jau buvo nuveikęs tautos ir valstybės labui labai daug.
Būtent kairiųjų pažiūrų tarpukario politikas Kazys Grinius dėjo pamatus tam, ką mes šiandien vadiname gerovės valstybe – apsaugai nuo nedarbo, universaliai sveikatos apsaugai ir t.t. Jis buvo progresinių mokesčių, nemokamo mokslo šalininkas. Teigė, jog daugelis ligų Lietuvoje turi socialines priežastis.
Kazys Grinius dėjo pamatus tam, ką mes šiandien vadiname gerovės valstybe.
Šis biudžeto priėmimas buvo istorinis. Opozicija ir įprasti galios centrai (samdomi ekspertai, Lietuvos bankas) jį vadina chaotišku, tačiau rezultatas yra daug geresnis nei emocijos aplink jį. Geresnis todėl, kad padarėm dar vieną žingsnį būtent solidarios Lietuvos vizijos link. Čia svarbu pabrėžti, kad rimta kalba apie gerovės valstybę prasideda tik tada, kai aptarinėjame ne tik biudžeto išlaidas, bet ir pajamas. O būtent taip ir įvyko šiemet. Bet pirmiausia apie išlaidas.
Vyriausybė pakėlė minimalią algą ir ją gaunantys žmonės į rankas gaus 35 Eur daugiau. Pasiekusi susitarimą su profsąjungomis, padidintos mažos biudžetinio sektoriaus algas, o visam viešajam sektoriui bazinis atlyginimo dydis didinamas sparčiau nei pernai. Tik primenu, kad ankstesniais laikais jis buvo net mažinamas arba stagnavo metai iš metų. Papildomai prie to biudžeto svarstymo metu numatyti algų kėlimai mokytojams, darželio auklėtojams, dėstytojams, kultūros darbuotojams, pareigūnams ir kitoms grupėms. Derybos su pareigūnais vyko iki paskutinės biudžeto priėmimo dienos. Esu tikras, kad dialogas nenutrūks ir kitais metais.
Pensijos jau nuo sausio augs greičiau nei atlyginimas, - keliamos šalpos pensijos, didinamos mažų pensijų priemokos, priimta daug neįgaliems žmonėms naudingų sprendimų.
Kaip laikrodis veikia „vaiko pinigų“ kėlimas.
Kaip laikrodis veikia „vaiko pinigų“ kėlimas. Jau nuo sausio universali išmoka bus 60 Eur, o nepasitūrintiems, daugiavaikėms – net 100 Eur per mėnesį už vaiką. Vaiko pinigų efektas Lietuvai yra labai geras, rekordiškai mažėja šeimų su vaikais skurdas. Pirmą kartą esame pirmi Europoje pagal skurdo mažėjimo tendencijas. Ekonominio augimo metu santykinis skurdas paprastai šiek tiek išauga, tačiau Lietuvoje stebime priešingą efektą. Reiškia, veikia politikos priemonės. Neformalaus ugdymo krepšelis, kultūros pasas – visos iniciatyvos tęsiamos ir stiprinamos.
Seimas kiek pakoregavo Vyriausybės mokesčių reformą didesnio socialinio teisingumo link. Skirtingai, nei kalama iš visų televizijos ekranų – dirbantiems žmonėms, vidurinei klasei mokesčiai ir toliau mažėja!
Absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių pajamos augs apie 10 Eur dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažėjimo per neapmokestinamų pajamų didį (NPD). GPM progresyvumas įgavo sąžiningesnį pavidalą. Ypač aukštos pajamos, nebemokančios SODROS įmokų (virš 5 000 Eur per mėn.) turės mokėti 32 proc. GPM.
Dabar apie biudžeto pajamas. Biudžetinės diskusijos apie pajamas dėka mes praturtinom savo žinias apie gerovės valstybę ir demaskavom mitų kūrėjus. Pirmiausia, kai aktyviai pradėjome diskusiją dėl bankų ir prekybos tinklų solidarumo, paaiškėjo, kad politinė „gyvulių ūkio“ sąvoka nesusijusi su kaimu visai.
Nors tris metus madinga sieti valstiečius su palan
Vyriausybė pirmą kartą ryžosi šios neteisybės korekcijai neišsigandusi armijos lobistų.
kiais sprendimais stambiems ūkininkams, paaiškėjo, kad situacija yra lygiai priešinga.
Pelno, GPM, kitų mokestinių įstatymų „lengvatėlių“ apstu būtent kituose sektoriuose. Jas turi bankai, pensijų fondai, viešbučiai, vežėjai. Vežėjų lengvata nemokėti tolimųjų reisų vairuotojams normalios algos „popieriuje“, o didžiąją dalį mokėti dienpinigiais buvo ypatingai ciniška. Ši Vyriausybė pirmą kartą ryžosi šios neteisybės korekcijai neišsigandusi armijos lobistų.
Niekintojai, kritikai, oponentai, troliai sąmoningai klaidina visuomenę ir slepia, kad „gyvulių ūkio“ problemas ši dauguma sprendžia tris metus iš eilės. Ekspertai daugybė metų svajojo sutvarkyti Gyventojų pajamų mokesčio jovalą individualioje veikoje ir šioje kadencijoje tai padaryta idealiai. Veikia skaidri progresinė sistema, mažos pajamos moka mažą GPM‘ą (5 proc.), didelės – didelį (15 proc.). Mokesčio tarifas nebepriklauso nuo pajamų rūšies.
Seimas nepaslydo ir įvedant SODROS įmokų grindis ir lubas. Tai sena mokesčių profesionalų svajonė, labai nepopuliari, bet būtina norint kurti civilizuotų progresinių mokesčių sistemą. Nebeliko praktiškai jokių SODROS įmokų lengvatų stambioms pajamoms iš individualios veiklos, tad labai gerai „stovintiems“ advokatams, notarams, ūkininkams įmokos ir tuo pačiu jų socialinis saugumas didėjo kelis kartus!
Valstybės finansai tris metus iš eilės buvo pertekliniai, Seimas niekada nedarė nepasvertų, aiškiais šaltiniais neparemtų sprendimų. Valstybės skola santykyje su BVP mažėjo ir valstybė kaupė rezervus juodai dienai. Taip susidarė „riebaliniai sluoksniai“ valstybės biudžete (atskiras stabilizacijos fondas su 400 mln. Eur), įspūdingi rezervai socialinio draudimo ir sveikatos biudžetuose.
Valstybės skola santykyje su BVP mažėjo ir valstybė kaupė rezervus juodai dienai.
Ši politinė dauguma visada buvo labai atvira visiems pasiūlymams dėl biudžeto pajamų šaltinių. Seimas „kaito“ kaip kaitinamas tabakas kai politinė dauguma įveikinėjo lobistų, opozicijos priešinimąsi papildomam akcizui. Keliasdešimt centų daugiau mokant už naują rūkymo „žaisliuką“, mes pagaliau turėsime Lietuvoje visiškai nemokamas bakalauro studijas, apie ką svajojo Kazys Grinius, galėsim pakelti algas švietimo pagalbos specialistams ir pan. Diskusijos rezultatas ne idealus, tačiau kartu su Vyriausybe žengiam didelį žingsnį į priekį ir su papildomu pelno mokesčiu bankams. O tai jau leidžia didinti vaiko pinigus.
Prekybos centrų solidarumo mokesčio, Prezidento siūlymų aptarimas laukia kitais metais. Galbūt teks galvoti apie universalų ypač stambaus pelno mokesčio progresyvumą. Juk mokesčių politika Europoje nestovi vietoje. ES sprendimų dėka korporacijoms vis sunkiau perkėlinėti pelnus į kitas jurisdikcijas. ES gina taisykles, kad ten, kur uždirbi pelnus, turi juos ir susimokėt.
Ar bet kuri kita buvusi dauguma gali tuo pasigirti?
Beje, reikia paneigti ir opozicijos mitą apie neefektyvią valstybę. Valstybės aparatas per 3 mūsų valdymo metus susitraukė 10 proc. Mes mokam taupyti valstybės pinigus. Ar bet kuri kita buvusi dauguma gali tuo pasigirti?
